----------------------
Man vakar, trečiadienį, dvi milongos (Editai viena, nes ji dar ir mokosi).
1) A Puro Tango, Caning salone. Teisinga milonga. Pernai ji patiko, todėl be dvejonių norėjau ateiti į ją dar. Ši milonga galėtų būti klasikinės milongos chrestomatiniu pavyzdžiu. Žmonės čia susirinkę labai aiškiu tikslu - pašokti, ir daro tai. Prasidėjus tandai šokių aikštelė mikliai užsipildo, sėdinčių lieka labai mažai, nors šokančių tiršta, visi šoka labai korektiškai, ir bent jau man neteko patirti jokio spyrio anei pasistumdymo. Šoka neblogai, vieni geriau, kiti blogiau, bet visi kultūringai. Nebuvo čia jokių "prezidentų" išpuikėlių, šoko aktyviai visi. Milonga ankstyva, baigiasi 23 val., todėl labai tinkama žmonėms, kuriems kitą dieną reikia į darbą. Arba tiesiog nori normaliai išsimiegoti.
Muzika buvo tokia graži, kad norėjosi verkti ir prasklendė panikos, jog reikės iš čia išvažiuoti, šešėlis.
Milongoje pastebėjau senolį su lazdele iš lo de celios. Ir dar vienas su lazdele buvo! Gal nesuklysiu teigdama, kad tango veikia reabilituojančiai :) O kai atsistojau vienasyk pašokti valso, žiūriu, kad mano partneris ne tik kad man tik iki nosies, bet dar ir su drebančia kaire ranka. Pasijutau kaip kokia violončelė. Bet koks puikus valsas buvo su juo! Taip kad niekada nereikia baimintis, niekada negali žinoti kur laukia tavęs tavo geriausia tanda. Bet geriausia tanda laukė su pižonišku portenjo ... juodai baltais batais :))) Sušokus perfektišką milongą traspie, supratau, kad tuo galiu ir užbaigti ir traukti į sekančią milongą, kur radau jau ir Editą.
2) La milonguita. Tų pačių mums labai patikusios sekmadieninės La milonguitos organizatorių milonga, tik kita vieta. Žodžiu, La Milonguita dukart per savaitę skirtingose vietose. Ir žmonių mačiau nemažai tų pačių kaip sekmadieninėje pernai. Bet, skirtingai nei sekmadieninė, ši smarkiai manęs nesužavėjo. O ėjome į ją pagal rekomendacijas pasižiūrėti gražios salės, be to, tai yra vos pora blokų nuo Caning salono, patogu buvo pereiti iš pirmosios milongos. Vieta nauja, labai graži, dar nenudrengta salė, puikios grindys, prabangios kėdės. Bet žmonių daug, sėdėjome prie praėjimo, tai pastoviai prieš nosį migravo žmonės, kas mane nervina. Sėdėtų sau arba šoktų, tai ne, vaikšto ir vaikšto. Na, suprantama, kas į WC, kas parūkyti, o kas galbūt pasidairyti partnerių ne iš savo rajono.
Ko tai pasitaikė čia man perdėtai aistringi partneriai, kas irgi nepatiko, atėjus iš milongos, kur žmonės aiškiai susirinkę pasišokti, patekau į tokią, kur galbūt dar ir nuotykių ieško. Na, bet galų gale vis tik pasišokau ne taip jau blogai, pašokau liuksusiniai disarliju su pižonu juodai balatais batais iš pirmos milongos, ir šiaip dar visokių neblogų. Bet bendrai paėmus milongos neįrašau į favoričių sąrašą. Jau vien už gautą spyrį į koją.
Pakeliui iš metro į caning saloną ant vieno kampo stovi paminklas Pugliesijui, nufotografavau, foto - žemiau
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą