Ketvirtadienį mūsų dėmesį dalinasi dvi milongos: Lujos El Beso klube ir La Cachila Gricel klube.
Pirmenybę atidavėm Lujos. Tai ankstyva milonga, kurioje renkasi "top" lygio šokėjai. Ir vėl tenka pastebėti, kad žmonių mažoka. Ar tai El Beso bruožas? Moterų pusėse užpildytos tik pirmos eilės, o už jų pilna laisvų vietų.
Šokėjai geri ir puikūs. Paprastai atėjus į milongą tenka skanuoti aplinką ir nusistatyti su kuo galima arba negalima šokti. Šioje milongoje lengviau susiskaičiuoti su kuo nereikia :). Tokių buvo vos keletas. Sušokome tandų, viena už kitą puikesnių, iš esmės jau galvojau, kad po tokios puotos reikia grįžti namo ir žmoniškai išsimiegoti, bet kur tau, žmonės ėmė masiškai skirstytis apie 11 val., sukirbėjo noras patikrinti ir La cachila, todėl, kai jau nebeliko su kuo šokti, maloniai atsisveikinus su šeimininku bei su Monica pasitikslinus dėl rytdienos practimilonguero interviu, vis tik pervažiavome į Gricel (čia toks godumas - kad tik ko nepraleistume).
Gricel patekome į visai kitokią milongą. Lujos buvo ekskliuzyvinė, La Cachila -masinė barrio milonga. Šokėjų gausybė, įvairiausio plauko, būti pašokdintai jokių problemų, bet GERAI pašokti tai jau užduotis. Čia jau geriau toje didelėje žmonių košėje ieškoti su kuo galima šokti, nes su didesne dalimi geriau ne... Bet gerų šokėjų yra, tik atėjus ne nuo pradžių, kai didžioji žmonių dalis nepažįstama, sunku atsiminti kas yra kas. Gerai, kad buvo Senelis, jau mokantis lietuviškai pasakyti ačiū :)
---------
Buvo netinkamu metu sutrikęs metro , dėl ko kelionė į batų šventovę pavirto į žygį pėsčiomis perpildytomis gatvėmis.
Ryte apie 8 val. Gatvėje baisus pypsenimas, jaučiasi, kad gyvenam tikrame didmiestyje.
--------------------
Čia, Buenos Aires, gyvena kažkoks kirminas. Jis valgo laiką ir pinigus. Dideliais kiekiais ir greitai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą