BA, spalio 14-16

Penktadienis. Pabudau 9 ryto ir kaip kareivukas stryktelėjau iš lovos - atėjo, kaip kad buvom perspėtos, namų tvarkytoja. Sakyčiau, žiauroka tango namuose tokiu laiku versti tangueras iš lovos.

Ketvirtadienį buvo, galima sakyti, apsipirkimo diena. Žinoma, batai visi negražūs, nepatogūs, na tiesiog tuščios parduotuvės, todėl iš to didelio vargo batelius teko nusipirkti visoms vienodus :)

Kad kam nors nepasirodytų, jog mes tik tango šokam ir nevaikštom į ekskursijas, nusifotografavome prie pono Gardelio paminklo, taip pat nufotografavome keletą gražių namų ir medžių, tuo vildamosios turėti ataskaitas ir ne tango žmonėms.

Anot delfio, Lietuvoje žadamos pirmosios snaigės, o mes čia mėgaujamės vis drąsėjančia saulute.

Penktadienį, buvom Caning salone. Nepatinka man ta vieta, bet salonas gražus, privalu jame apsilankyti bent kartą, ypač pirmą kartą atvykusiems. O šokėjai susirinkę, na, šiaip sau, daug kas - kompanijomis, žmonių daug, salės dydis ir forma nesuteikia plačių galimybių kvietimui žvilgsniu. Nejaučiau ramynės anei tango džiaugsmo šioje milongoje. Iš savo planų Caning saloną pakolkas išbraukiu.

Šeštadienis. Merginas išleidau vyriškų batų paieškoms ir į pamokas, o pati išėjau priiminėti saulės vonių į zoologijos sodą. Apžiūrėjau vietinius dramblius, liūtus, lamas, vargšę baltąją mešką bei kitus gyvūnus. Gal kas žino kas per daiktas tas gyvūnėlis nuotraukoje - nei tai triušis, nei tai stirna? Jų ten pilna palaidų ant pievelių, kas keisčiausia, kiekvienas laikosi savo pievelės.
Pakeliui į zoosodą neplanuotai pamačiau gražią šventę - kažkokią folklorinę boliviečių manifestaciją, su dūdų orkestrais ir šokiais. Įspūdinga.
--------
Vakare - Cachirulo. Tenka eilinį kartą pripažinti, kad čia renkasi geriausi šokėjai, ir kad nauja vieta Malcolm klube man nepatinka. Aidintis garsas, garsiai ūžiantys ventiliatoriai, žmonių alasas, pritemdyta šviesa, blogas matomumas.
Beje. Priešais mane atsisėdusi didžiai gerbiama milonguera batus persiavė čia pat, prie staliuko, tiesa, batus susikišo į rankinę. Va tau ir griežtos tvarkos. Ir tai ne vienintelis atvejis, gan dažnai matau prie staliukų persiavinėjamus batus, na, tik batai po stalais palikti nesivolioja, vis tik juos susirenka ir paslepia.
---------------------------
Kai kas iš mūsų žmonių klausinėjo apie važiavimą į BsAs sausio mėn. Kaip tik čia ta tema kiek pakalbėjome. Sako, geriausia važiuoti sausio
mėn., t. Y. Vasarą, "aukštuoju" sezonu, kuomet yra daug gerų šokėjų. Klausiam, kas tie geri šokėjai, na, tai pasirodo atvykstantys tango turistai. Taip, sutinku, matyt privažiuoja daug gerai šokančių iš viso pasaulio. Bet man tai ko gero mažiausiai atraktyvus laikas kelionei, galima nuvažiuoti į kokį didelį festivalį arčiau namų ir pasišokti su tais pačiais šokėjais išleidžiant kur kas mažiau pinigų. Bent jau mane čia domina vietiniai šokėjai, kurie čia yra nepriklausomai nuo metų laiko. Tiesa, jei svarbus motyvas kelionei yra pamokos, tai mokytojų vasarą yra daugiau, jie susirenka mokyti suplūdusių turistų.
----------------------
Sekmadienis. Trečias spalio sekmadienis čia - Motinos diena. Galima sakyti ta proga su Edita suvalgėm restorane po kepsnį, užgerdamos vynu. Skanumėlis. Goda nepasidavė pagundai ir drausmingai nuėjo į eilinę pamoką. O dar prieš tai atsižymėjome la Bocoje. Įrodymui nusifotografavome, be pakeltų kojų. Tiesą pasakius didesnį įspūdį man La Boca paliko pernai, kuomet perėjau visą ją pėstute, palygindama turistams iščiustytą kvartalą su tikrąja La Boca. Tuomet turėjau stiprų emocinį šoką. O dabar, na ką, kaip doros savo saugumu besirūpinančios turistės nuvažiavome autobusu, išvengiant negražių ir nesaugių vietų.

------------
Na, laikas praustis ir - į La Milonguita.
O rytoj - pauzė BsAs, išvykstame į Šiaurę!