Iš pradžių pradėjome rūpintis pinigų už aviabilietus atgavimu. Paskui, aptikus, kad skrydžiai į Saltą vėl vyksta, kilo erezinė mintis pasikeisti bilietus vėlesnėms datoms. Ir ką gi, didelio Editos atkaklumo dėka tai pavyko!
Mes planavom, dievas pasijuokė, bet mes vis tiek paplanavom dar kartą, jei jis pasijuoks dar kartą, nenustebsim, bet kol kas kuprinikių neiškraunam, trečiadienį vėl bandysim laimę išskristi.
O kol kas grįžom į BsAs kasdienybę. Milongas pradedam kartoti, ir man tai visai patinka. Kaupiasi prijaukintų milonguerų kapitalas. Pradeda kviesti ir milongoms (čia labai atsargiai renkamasi partneriai milongai, o ir ne visi šoka milongą).
Buvome la Nacional. Patiko, kaip ir pirmąjį kartą. Buvo Rubenas, Pedro. Milongą pabaigiau nuostabia tanda su subtiliuoju Seneliu.
Po milongos "trys muškietininkės ir Pedro" nuėjome pavakarieniauti. Valgėm didelį didelį asado, net ir Goda valgė, visko nesuvalgėm, tai suvyniojo išsinešimui namo. Sąskaitoje radom nuolaidą, maloniai nustebom, pasirodo, nuolaida Pedro garbei :)
Patinka man jis. Tai Mokytojas, nevadinantis savęs mokytoju, ir neapsiribojantis pamokomis klasėje, tai žmogus, be galo mylintis tango, ir bandantis tango esmę perduoti jaunesnėms kartoms.
Gera čia, Buenos Airėse.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą