Šiaurė III

Atostogos atostogose. Taip pavadinčiau šią kelionę į Šiaurę. Atvykus į BsAs buvo atostogos nuo darbo ir nuo įprasto gyvenimo Lietuvoje. Išvažiavus į Andus įspūdis, lyg ilsėčiausi ne tik nuo darbo, bet ir nuo Buenos Airių. Tokios atostogos kvadratu :)
Laikas čia eina kitaip nei BsAs. Ten mūsų laiką rijo kažkoks kirminas. Truputis kokių nors pamokų, truputis išlindimo į miestą, ir žiūrėk dienos kaip nebūta, nebelieka net laiko numigti prieš milongą, iš milongų grįžtama visi žino kada, tai to miego paroje tikrai ne perteklius, dienos eina tokiame tango knapsėjime.
Čia mes tik trečia diena, o atrodo tiek visko įvyko, įspūdžių begalė. Ir, kas keisčiausia, daug laiko lieka miegui. Pirma diena automobiliu man ėjo truputį knapsint. Mane automobiliai vis užsupa užliuliuoja, ne išimtis ir čia, vis bandžiau neužmigti. Prablaškydavo išlipimai iš mašinos apsižvalgymui. Antrą važinėjimosi dieną miegas visai nebekabino. Gal aklimatizavausi kalnuose. Arba tai kokos nuopelnas :))) Ai, tiesa, iš simpatiškos indėnės nusipirkau maišiuką lapų, moteriškė dar pademonstravo kaip naudoti, demonstratyviai susigrūsdma į žandą. Turgelyje kokos lapai pardavinėjami kaip įprasta prekė. Nemanau, kad tai kas nors blogo, bent jau tokiais vaistažolių kiekiais. Bet teks išmesti man tą pirkinį, nes į lėktuvą, sako, geriau nesinešti. O šiaip restoranėliuose kai valgom, visuomet užsisakome kokos lapų arbatos, šviežiai plikytos, taip sakant, mėgaujamės vietos virtuve. Visai malonus gėrimas.

Čia, Jujuy regione nemačiau nei vieno šuns su pavadėliu. Šunys čia gyvena orų savarankišką gyvenimą. Žmonės sau, šunys sau. Ir visai nepikti, absoliučiai taikūs padarai, kad ir kokios vilkiškos išvaizdos būtų.

Gyvenamieji nameliai (namais neapsiverčia liežuvis vadinti) - tokie mažuliukai ir visiškai neišradingos architektūros. Lietuvoje tokiuose pastatėliuose gal sodo įrankius laiko... Spėju, kad čionai kiek kitokios vertybės nei pas mus.

Įvažiavime į Tilcarą teko įstrigti kamštyje - eismą buvo sustabdžiusi moksleivių protesto akcija. "O, Argentina!" - gidas susiėmė už galvos. Bet sustabdyti buvome neilgam.

Keistos čia moksleivių uniformos. Ne visi, nežinau nuo ko tai priklauso, bet dažnai jie vaikšto su baltais chalatais. Ne visai praktiška spalva moksleiviškai uniformai :)

Turgeliuose akys raibsta nuo vilnos dirbinių. Ne tik raibsta, bet jau ir pavargo, iš pradžių jos visko norėjo, o dabar jau tik žiūrim sotaus katino žvilgsniu ir nebežinom ko norėti. Nuo pirkinių sustabdo senkantis piniginės turinys ir nerimą kelianti mintis kaip reikės sutilpti į lagaminus.

Bet kalnais niekada neatsigėrėsiu iki soties. Gerai, kad bent nuotraukų parsivešiu, bus ką prisiminti. Beje, čia yra inkų paliktų griuvėsių, apžiūrėjome du.

Humamacoje nusvilau. Sakė, kad čia šalta, o mums buvo karšta, vakare pažiurėjusi į veidrodį pasibaisėjau savo raudona nosimi. Dėl kitų pasvilusių kūno dalių belieka tik save kaltinti, nepaklausiau Editos, neprisidengiau...

Kol nepamiršau, noriu užrašyti kur nakvojome, gal pravers kam nors ateičiai.
Saltoje- sompatiškas hostelis "7 duendes", yra WiFi, dormitoriumas žmogui 45 pesai, miegojom dviese 4viečiame.
Purmamarcoje "Paseo los colorados", 170 pesu dviems, vkesbjtuka rekomendavo ir iki jo atveze gidas, manome, kad gal buvo galima ir pigiau rasti, bet ligota situacoja buvo tokia, kad nebesinorėjo aikštytis ir ieškoti ko nors kito. Interneto nerasta.
Tilcaroje nakvojome hostelyje "El mochilero", dormi žmogui 50 pesų. Internetas tik iš bendro kompiuterio vestibiulyje

-----
Sėdime oro uoste, laukiam lėktuvo į BsAs. Laukia paskutinė svaitė tango malonumų