Mano Buenos Aires, 2011

Yra toks rusų paprotys - prieš kelionę prisėsti.
Iki didžiosios metų kelionės man beliko vos kelios dienos, rūpesčių ir darbų begalės, bet norisi stabtelėti ir apgalvoti.
"Didžioji kelionė" - ne visai tiksliai pasakiau. Veikiau metų įvykis. Kokia jau čia kelionė. Juk važiuoju tik į vieną miestą. Na, su vienu mažyčiu nukrypimu.
Prieš išvažiuodama į Buenos Aires noriu pati sau atsakyti ko ten važiuoju ir ko ten tikiuosi.
Tikrai, kelionė, kaip besisuktum, labai brangi, turi būti stiprus motyvas. Na, motyvas atrodo, aiškus be abejonių. Tango alkis. Čia jo turiu mažai. O ir tas jausmas, milongų dvasia, niekur Europoje neradau to, ką radau Buenos Airėse. Labai noriu vėl panirti į tą nuo realybės atitrūkusį pasaulį.
Ko tikiuosi. Rasti tai, ką palikau. Noriu pamatyti tuos pačius žmones tose pačiose milongose, noriu pasijusti grįžusi. Ne atvykusi pasisvečiuoti, o Sugrįžusi. Neturiu iliuzijų, kad ten mane kas nors prisimins, tiek to, nenusipelniau to, svarbu vidinė mano pačios būsena.
Kai kas šį kartą naujo.
Važiuoju šį kartą ne viena.
Šį kartą, po ilgų dvejonių į kišenę nugulė aviabilietas vidiniam Argentinos skrydžiui. Neilgam, bet išlįsiu bent trumpai pasidairyti po Argentiną!
Kadaise, būnant Kuboje, pagalvojome, kad geras laiko ten leidimo būdas būtų naktimis šokti salsą, o dieną lankyti ispanų kalbos pamokas. Šią mintį prisiminiau dabar. Ir taip, su ispanų kalbos mokytoja jau sutarta, kasdien teks suvalgyti žinių porciją, o naktimis... Tango, ir tik tango :)

Laukiu nesulaukiu... Jau greitai