BA, spalio 13

Vakar dienos milongą nurašėm į nuostolius.
Ėjome ten, nes norėjome pasimatyti su ten atvykti ketinusiu Rubenu Terbalca, antra, ir man, ir Godai pernai milonga La Bruja buvo visai gera.
Vakar gi- publika ir negausi, ir šiaip sau, et, nesinori net prisiminti.
Na, bent jau su Rubenu pasimatėm.
------------------------
Ko tai pradėjo man kliūti terminas "šokimo lygis". Sunku paaiškinti kodėl. Lyg ir viskas teisinga - kuo geriau šoka, tuo aukštesnis lygis. Bet ką reiškia geriau šokti? Kieno "lygis" aukštesnis - to, kuris švariai, be klaidų, aiškiai ir netgi muzikaliai juda, ar to, su kuriuo šokant pamiršti visas technikas, taisykles, kai šokant lieka tik muzika, judesys ir bendras dviems jausmas. Žinoma, partneriai neturi versti vienas kito iš koto, bazinius techninius dalykus išmokti privalu, bet kaip dažnai mūsuose tango mokslai tuo ir užsibaigia - kūno pastatymu į teisingą vietą. O kas įpūs dvasią? Čia randu daug nesumeluotos šilumos, kurios greičiausiai niekas neišmokys, ji perduodama iš širdies į širdį. Labai noriu, kad kuo daugiau mūsų žmonių rastų galimybę atvažiuoti čia. Gal taip, kiekvienas po truputį, parvežtume tos šilumos ir į mūsų namus.
-------------------
Susirinkusios po pamokų pasidalinome įspūdžiais. Ir ką gi - viasas mokė pakankamai orūs autoritetai. Mane mokė koją dėti nuo piršto, Godą su Edita - nuo kulno. Padarėm nenaują išvadą, kad vienos tiesos nėra :)
-------------------
Vakare milonga nr1.: Lujos (el Beso). Atsigavome po nesėkmingos La bruja. Geri šokėjai. Šypsenos grįžta į veidą. Į šią milongą eiti galima.
Milonga nr2: Nino bien. Šypsenos pamažu apleidinėjo veidus. Kadangi Lujos baigiasi gan anksti, visai kaip Vilniuje, antra milonga buvo reikalinga. Ai, bet geriau gal būtume ėję miegoti. Didelė milonga su daug nekokių šokėjų.
Daugiau čia eiti nenoriu.