Na, čia lyrinis nukrypimas. O iš tiesų tai noriu pasakyti apie šios kelionės atradimą - Flor de Monserrat milongą šiame klube. Milonga visiškai mano skonio: nedidelė, buvo apie 40 žmonių, salė nedidukė, garsas puikus, ir kas svarbiausia, puikūs šokėjai, "nešokamus" vyrus suskaičiavom tik du. Stebėjau ir moteris - jos šoko labai dailiai ir kultūringai. Minusas tik vienas- kažkodėl pritemdytos šviesos ir, kas itin nuostabu, pirmą kartą BsAs pamatytos žvakelės ant staliukų, bet jos buvo tokios mažytės ir nereikšmingos, kad kažkaip ištirpo erdvėje ir buvo nepastebimos.
Pernai tam tikrą topinių milonguerų, šokančių itin rafinuotu sudėtingu stiliumi, grupę, praminiau mersedesais. Tai va šiandien šokant su vienu tokiu mersedesu, kai pasakė piropą, tai išvirtau iš koto, o komplimentas tai buvo toks: "tu mano feraris, o aš - šumacheris" :)))
Šiandien buvo geras sotumo jausmas. Sėdėjau milongoje kone murkdama iš pasitenkinimo, lėtai norėdama kartas nuo karto pašokti, suprasdama, kad gera tiesiog klausytis.
Per savaitę visą kūną atrodo persmelkė tango muzika, ji skamba visą laiką, ir nuo to tik gera.
Šiandien buvom pas Monica Paz, buvo imamas interviu, kiek neeilinis interviu, nes interviuojamas asmuo buvo ne kuris nors senolis, o jaunas tango šokėjas Matías Alberto Trípodi. Iš pradžių, kai buvo paskelbtas interviu, kiek nusivyliau, kad ne su kokiu nors senoliu, ketinome neiti, tačiau Monicai pakvietis asmeniškai, nebebuvo kur dingti, ir nuėjome, o nuėjusios nesigailėjome, interviu buvo idomus, klausytojos mudvi su Edita buvome vienintelės, po to kartu valgėm empanadas, truputį pašokom. Pagalvojau, kad Monica teisingai elgiasi, pakviesdama ir jaunesnių žmonių, juk, kai pagalvoji, neužtenka gerbti senolius, reiktų ir į ateitį pažiūrėti.
Dieną užskaitau
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą