Pamenu, pirmą kartą Buenos Aires pasitiko mane nakties tamsa, nesusipratimais beieškant vairuotojo, antrą kartą pasitiko lietumi ir 2 valandų bagažo laukimu. Šįkart laukė saulė ir pavasariniai žiedai, nekalbant jau, kad visas startas praėjo kaip sviestu patepta.
Čia vis kas nors naujo. Oro uostas modernizuojasi, lėktuve nebedalijo reikalingų užpildyti deklaracijų, užtai pasų kontrolėje reikėjo parodyti savo veidą kažkokiam burbului bei palikti nykščio antspaudą.
Atsirado banko skyrius dar neišėjus į išorę, tai džiaugsmas norintiems išsikeisti valiutos. Bet bankomato dar nepadarė, todėl man džiaugsmo dar teiks palaukti iki matyt kito karto (aš pesų prašau bankomato).
Suderėtas vairuotojas jau laukė mūsų, pakeliui beveždamas dar supažindino su naudingais vietiniais valiutos keitimo ypatumais. Na, manęs tai neliečia, beveik praleidau pro ausis.
Mūsų butas -jėga! Du miegamieji, salionėlis (su medinėmis grindimis!), virtuvė-valgomasis, skalbykla su visais reikalingais pričindalais. Savininkė, labai guvi moteriškė, labai gražiai viską paaiškino ir paliko mus savarankiškam gyvenimui.
Galvoju, pirma kelionė į BsAs bent jau man emociškai buvo stipriausia, vis tik pirmas prisilietimas prie tango mekos, pirma kelionė į išsvajotą šalį. Gal dar ir dėl to, kad važiavau viena. Visiems linkiu to gražaus jausmo. Dabar gi žiūriu į šią kelionę ne tiek kaip į kelionę, o kaip į sugrįžimą. Tai ne blogiau, tai tiesiog kitaip. Maždaug kaip skirtumas tarp šviežiai suliepsnojusios meilės ir laiko patikrintų patikimų santykių:)
Su pasimėgavimu laukiu pirmos milongos. Jau greitai :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą