Tango kasdienybė. Eksursijos

Spaudoje antraštes straipsniams stengiamasi suteikti tokias, kad knietėtų paskaityti apie sensacijas. Žodis "kasdienybė" čia niekaip netinka. Bet būtent kasdienybė man čia labiausiai ir patinka. Ateiti į milongą, kurioje jau buvau ir žinau ko tikėtis. Pamatyti tuos pačius žmones, sveikintis su jais. Deja, trumpas viešnagės laikas neleidžia įsilieti į ramią vyksmo tėkmę, juo labiau tapti jo dalimi. Kaip begerbtume čionykščius papročius ir žmones, vis tiek esame extranjeros. Vienok kartais nutinka pasijusti vietinių pusėje. Sekmadienį Lo de Celijoje buvo turistų grupelė, net nežinau, ar jie iš viso šokantys, nes niekas iš jų nešoko. Bet užtai filmavo. Milongai einant į pabaigą, kai jau buvo visai mažai žmonių, šokau nuostabią tandą, ir man tikrai anaiptol nebuvo malonu jausti kaip tave sekioja fotoaparatai. Lyg kažkas stebėtų per rakto skylutę mano privatų gyvenimą.
--------------------
El Maipu milongoje pirmadienį (vakar) pasirodžiau gan anksti, sąmoningai, nes norėjau iš pat pradžių stebėti žmones ir susirūšiuoti palaipsniui su kuo noriu šokti ir su kuo ne. Vietas (sau ir vėliau prisijungusiai Editai) gavau kaip ir reikėjo tikėtis, blogas, pailgos salės gale, 4-oje eilėje, tik pirmą kartą šioje milongoje baro pusėje, o tai jau pokytis, nes akiratyje jau kiti vyrai, beje, sakyčiau, šioje pusėje geresni... Kurį laiką oriai stebėjau besirenkančius žmones ir kaip jie šoka, mintyse sudarydama du vyrų sąrašus... Tai tikrai į naudą :) blogų tandų praktiškai nebuvo. Vieno vyro ausyse buvo kamštukai, turbūt, kad muzika netrukdytų ;/ Aišku, jis buvo sąraše tų, su kuriais nenorėjau šokti. Pastebėjau vieną šio salės galo minusą - jis yra už kolonėlių įtakos sferos ribos, todėl kai daug žmonių, tarp šokių, kai žmonės kalbasi, per visuotinį alasą muzika sunkiai girdisi, ir jei tenka atsistoti šokiui, tame ermidelyje sunku iš karto įsikirsti į muziką. Tuo metu, kai milongoje žmonių pats tirštumas, iš mūsų pozicijos susicabeceinti gan nepaprasta, bet tikrai imanoma:) Be to, mes jau ramios, ir žinome, kad pats šokimo smagumas būna milongai linkstant į pabaigą. O kol ta pabaiga dar nesišviečia, vystome dar pernai įvaldytą šampano dailaus gurkšnojimo meną. Pasibaigus šampanui ir milongai persiritus į antrąją, gerąją pusę, pradedame mėgautis tandomis iš esmės. Taip, kad vakaras nebūtų nuėjęs veltui:)
-------------------
Šiandien aplankėme garsųjį Colon teatrą. Deja, ne spektaklį, o tik pastatą apžiūrėjome. Čia rengiamos ekskursijos, kurių metu aprodomas teatras. Nemenka 110 pesų suma, paklota už ekskursiją, pasirodė tikrai to verta, žandikaulis man atvipo nuo to neišpasakyto grožio, čia tai bent! Labai gražus ir prabangus interjeras. Dabar norėsiu ir į spektaklį nueiti, operą paklausyti tokiame teatre būtų tikrai įspūdinga.
---------------
Prasideda vakaras, mudviejų keliai ir vėl išsiskiria, ką gi, nuo to įspūdžių tik daugiau...