Vakar, penktadienį, pirma milonga: La Milonga de Elsita.
Įėjimas 25 pesai, vanduo - vadinu tai plėšikavimu - 12 pesų. Pernai vanduo kainavo vidutiniškai 7.
Į mėgstamiausių milongų sąrašą neįsirašėm. Antra vertus, turėčiau sau priminti, kad atvažiavau čia ne tik "nusišokti negyvai ir dar kokybiškai". Tango - ne tik šokis. Prisiminus tai, paprasčiau žiūrisi į prastesnes tandas. Geriau prisiminsiu tas, kurios buvo geros :)
Norint pamatyti įprastą, tradicinę, šeimyninę (dar pasakyčiau - "bendruomeninę") milongą, visai galima čia eiti. Tik reikia suprasti, kad šokėjai bus įvairiausi, nebūtinai dieviškai šokantys.
Muzika patiko, bet audiosistema nelabai.
Publika - visiškai vietinė.
Pagalvojau, kad salė primena Caning saloną savo kvadratine forma ir chaotišku žmonių susodinimu, kas man nepatinka.
Netrukus prisiminiau seną savo atradimą - vyrai čia labai skirtingi. Ir dėl to šokti čia sunkiau, čia nebegali vadovautis išmoktomis klišėmis, moteriai čia, jei nori pasimėgauti šokiu, reikia atsipalaiduoti, įsiklausyti į partnerį ir labai labai į muziką. Vyrai čia irgi, kaip ir moterys, tango išmoko matyt ne pamokose :). O man patinka tas skirtingumas. Taip tango meniu žymiai įvairesnis. Europoje pilna tobulai treniruotų tango šokėjų. Pašoki su serija tokių, lyg ir labai gera, bet... Jausmas, kaip 20 kartų be klaidų nusileidus ta pačia slidžių trasa. Aš už tai, kad savajį šokimo stilių kiekvienas rastų pats.
Cabeceo čia laikomasi griežtai. Tai ir komfortas, ir šiokie tokie keblumai. Pavyzdžiui, per klaidą pašokus antrą tandą su ne itin vykusiu kavalierium, jis blokavo man dalį galimai neblogų partnerių, į kuriuos man pabandžius žvilgtelėti, kailiu pajusdavau laukiantį nepageidaujamo gerbėjo žvilgsnį, užstojantį man intereso lauką.
Beje, apie tą nevykėlį: žmogui metų iš pažiūros link 80, o šoka, pasakė... du metai! Įvertinant tai, jis tikrai neblogas ir perspektyvus, tik reikia dar palaukti, na kokius 20 metelių ;/ sakyčiau, jis buvo žymiai geresnis nei tas, kuris išsijuosęs gyrėsi kad šoka jau 40 metų. Fe, te nemano, kad kiekviena gringa alpsta nuo vietinių stažo.
Per loteriją, kad plojimai būtų labiau užtikrinti, DJ dar užleisdavo ir įrašytų plojimų :)
Buvo gimtadienis, buvo valsas, tik be "partnerio konvejerio".
Pagaliau rytas, išaušo, lietuvišku įpročiu pabudau tamsoje, nežinia kada ir nei tai norisi miego, nei tai ne. Girdžiu kaip krebžda Edita, tai gal jau ir eisiu blynelių pusryčiams kepti
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą