BsAs vis dar yra "tradicinėmis" vadinamos milongos. Ką tai reiškia, sunku ir apibrėžti, juk kiekviena milonga, kokia bebūtų, jei ji stabiliai vyksta ir yra vieno organizatoriaus rankose, nori nenori suformuoja SAVO tradiciją. Vis tik, kai sakoma "tradicinė milonga", turima omenyje bendri pagrindiniai bruožai, užgimę seniai ir nenunykę šiandien. Tuos pagrindinius bruožus galima būtų įvardinti kaip codigas.
Tas tradicines milongas skirstyčiau į dvi pagrindines grupes:
1. Milongos, į kurias renkamasi pagrinde tik pašokti. Tokiose milongose beveik nėra jokio alaso, ant staliukų paprastai vanduo, kartais pas vieną kitą - šampano taurė. Užgrojus naują tandą šokių aikštelė mikliai uzsipildo. Tokių milongų pavyzdžiai iš mano lankytų: Lo de Celia, A Puro tango (trečiadieniais Caning salone), Cachirulo, Lujos.
2. Milongos, į kurias renkamasi ne tik pašokti, bet ir pabendrauti, na, tiesiog gerai praleisti vakaro. Į tokias milongas dažnai einama su pora ar draugų kompanija, milongoje valgoma, daugiau ir geriama. Tokiose milongose dažniau būna pasirodymai. Pavyzdžiai: Sim Rumbo, Sunderland
Tai tik pastebėjimas, per daug ir nejaudinantis, visaip yra, visaip ir reikia.
Idomiau pasvarstyti, kiek gali išsilaikyti daugiametės tradicijos. Toks klausimas man iškilo apsilankius viena po kitos dvejose milongose, labai skirtingose, kritikuoti negaliu nei vienos, tačiau labai jau akivaizdus tarp jų skirtumas.
Surizikavau užlipti ant to paties grėblio trečiąkart, dar sykį nuvykdama į Sarazą, t.y. Sarazos g. vykstančią milongą La Mireya. Šįkart žmonių jau buvo daugiau, nors laisvų kėdžių buvo pakankamai daug. Atėjo daugiausia poros, visiems šventas reikalas užsisakyti ko nors pavalgyti, taigi, padavėjas suplukęs nešiojo lėkštes su patiekalais. Žmonės vieni kitus pažįsta, todėl daug bendraujams. Šokis tokioje milongoje - sudėtinė vakaro dalis, labai svarbi, tačiau ne vienintelė. Pakankamai prisižiūrėjus, netgi gavusi pašokti šiek tiek, išskubėjau į kitą milongą, naujoje, man patikuosioje vietoje, Rivadavia gatvėje, Flor de Milonga. O čia jau kitas vaizdas. Publika dviejų rūšių - gerai šokantis "escenario" jaunimas ir ... užsieniečiai. Auksinis jaunimas aišku šoka tik tarpusavyje. Taigi, man beliko šokti su užsieniečiais. Kas kitaip, nei pirmoje milongoje? Kitoks vietinių šokimas. Jaunimas atrodė lyg per treniruotę, taip stengėsi pasirodyti kuo imantriau. Familiaresnis elgesys, nėra to orumo, kuris pastebimas pirmojoje milongoje, tai greičiausiai dėl amžiaus. Vieną tašką skiriu ir jaunimo naudai - labai gražiai šoko chacarera, tikriai dailiai, su janatviška gaivališka energija. Tašką tradicijų išlikimo naudai skiriu ir dėl cabeceo - kas jau kas, o šitas galioja bet kuriuo atveju. Taigi, gal nereikia smarkiai baimintis ir bambėti, kol dar nenunyko pagrindiniai codigų elementai, galima užskaityti, kad tradicijos tęsiamos, o jau niuansai telieka niuansais - kaip kad kiekvienos damos spintoje savi mados vėjai.
Pabaigai gavau pašokti su DJ, beje, airiu, gyvenančiu čia jau 10 metų. Buvo gerai, užskaičiau kaip kompensaciją už nedašoktą dieną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą