Dieną vis tik nešoku, o skiriu turistinei kultūrinei programai. Vakar, trečiadienį, apsilankiau Tortoni kavinėje, nes buvau gavusi lupti nuo Architekto, kad dar nebuvau ten. Tai sena, per 100 metų turinti kavinė, tikrai labai graži, daug medžio apdailoje, gražūs šviestuvai, papuošti padavėjai ir t.t. Išgėriau kavos su medialunomis ir pasidėjau pliusą lankytinų vietų sąraše.
Retai kada belieka laiko pasnausti prieš milongą, ypač jei einam į ankstyvąsias. Bet pastebėjome, kad jau adaptavomės ir 5 val. miego per parą jau užtenka, matyt todėl, kad veikla maloni :)
Pirmiausia nuėjau į Lo de Celia. Turėjau būgštavimų, nes pirmaisiais metais trečiadienį milonga buvo pustuštė. Bet ir Janis kvietė ateiti trečiadienį, o ir pati dar norėjau, taigi, atėjau, įkišau galvą pažiūrėti ar ne veltui bilietą perku, mikliai apsiforminau ir buvau pasodinta į "prezidentinę" vietą. Vieną žmogų pasodinti kur kas lengviau nei du ar tris. Teko pastebėti, kad trečiadienio publika didele dalimi buvo kita nei sekmadieniais, taigi, teko pasijaukinti iš naujo. Bet viskas buvo puiku, prisišokusi, padėkojusi Celiai už pastangas, nuvažiavau į Suenjo Portenjo.
Ne dėl milongos gerumo (ji vidutiniška), o dėl to, kad norėjosi aplankyti patį Boedo klubą su visomis jo tangiškomis sienomis. Na, gerai, prisipažinsiu, prisiminiau, kad taigi nemačiau dar savo tango Santechniko, o trečiadieniais jis šoka Boedo. Ir ką gi, užlipu laiptais, o prie įėjimo į salę stovi... Santechnikas :))) net ieškoti nereikėjo. Turbūt nereikia ir pasakoti, kad pasišokau gerai.
Namo galima sakyti kad paršliaužiau keturiomis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą