Taip, pavadinimą daugiskaita parašiau sąmoningai. Niekaip
negalėčiau sakyti, jog čia yra viena tango bendruomenė. Per didelis miestas, per
daug milongų ir žmonių, nepažįstančių vieni kitų, nieko nežinančių apie kitas
milongas nei patys lankosi, kad visus šokančius tango galėtum pavadinti viena
bendruomene.
Bendruomenėmis čia vadinčiau žmonių sambūrius aplink
milongas. Griežtų ribų tarp tokių bendruomenių nėra, nemažai žmonių yra
įsivardiję sau savaitės dienas, kuriomis gali/nori šokti ir tomis dienomis yra
pasirinkę sau tinkamas milongas. Savaime suprantama, kadangi milongų BsAs yra
daug, renkamasi pagal kriterijus – lokacijos patogumą, milongos kontingentą ir
pan. Vis tik kiekvienos milongos branduolį sudaro daugmaž ta pati žmonių
aibė. Pagal pobūdį išskirčiau dvi stambias
milongų/bendruomenių rūšis: Ekskliuzyvinės ir Barrio. Tiesa, iškart turiu
prisipažinti, kad mano patirtis BSAs yra sąmoningai ribota, lankausi tik tose
miongose, kuriose dar egzistuoja codigos. Milongos, kurios iš esmės nesiskiria
nuo europinių milongų, manęs čia nedomina. Tačiau neabejoju kad ir tas milongas
būtų galima vadinti bendruomenėmis, nes kiekviena jų turi savo kontingentą ir
pobūdį.
Ekskliuzyvinėms priskirčiau dvi milongas – Lujos ir Cachirulo.
Kaip jau rašiau anksčiau, jos man kažkuo primena mūsiškius „encuentro“.
Rinktinė publika, snobizmas. Sunku pasakyti kuo, tačiau, nepaisant šių dviejų
įvardintų požymių, abi milongos kiek
skirtingos. Tiek savo atmosfera, tiek žmonių rinkiniu, jos nėra identiškos, net
ir įvertinus tai, kad tų rinktinių šokėjų nėra baisiai daug. Tačiau vis tiek
faktas išlieka tas, kad abiejose naujokui įsipiešti nėra lengva, šokėjai yra
labai išrankūs (selektyvūs). Šių milongų, ypač Cachirulo, kontingentą didele dalimi „maitina“ tango
turistai, ypač moterys. Nemažą dalį šių bendruomenių sudaro tokie pusiau tango
imigrantai – atvažiavę ilgesniam laikui nei dauguma turistų, ne porai savaičių
ar mėnesiui, o pusmečiui, metams ar keleriems. Didžioji dalis šių milongų
šokėjų yra aukšto lygo šokėjai, nors nebūtinai, geros išvaizdos pradinukėms
merginoms gali puikiai sektis, juk vyrai – paprasti padarai, ar ne? :) Nors gali pasirodyti, kad nupiešiau šias milongas
kaip kiek nedraugiškas, jose lankausi. Lankausi, nes jaučiuosi esanti verta tų geriausių
šokėjų, su kuriais turiu galimybę pašokti. Šiose milongose/bendruomenėse nelengva
įsitvirtinti , jei nesi alenas delonas ar claudija chiffer, tačiau įsitvirtinus
imi branginti įgytą savo padėtį, įgytą kiekvieną naują šokių partnerį. Milongų
organizatoriai pastebi tavo lojalumą ir tai būna įvertinta – vis gerėjančiomis
pasodinimo vietomis, maloniais pasisveikinimais ir išlydėjimais. O ir susiklosto šiokie tokie santykiai su
šokėjais. Šioms milongoms yra būdingas sezoniškumas, labai priklausantis nuo
turistų srauto. Sakyčiau nuostabu, ir nežinau kas tai, ar save reguliuojantis
reiškinys, ar milongų organizatorių valdomas, bet vietinių šokėjų kiekis yra
propocingas turistų kiekiui. Kaip jau minėjau, turistai – tai daugiausia
turistės. Taigi, ir kas idomu, šiose milongose vidutiniškai nėra ryškios lyčių
disproporcijos! Panašu, kad sumažėjus/padaugėjus turistų šiose milongose,
atitinkamai sumažėja/padaugėja jose ir vietinių šokėjų.
Barrio milongos/bendruomenės yra visai kitokios. Tai jau
nėra atselektuoti šokėjai. Čia yra visokių žmonių – tiek savo fizine išvaizda,
tiek šokimo gebėjimais. Kaip ir gyvenime, juk esame visokie. Ir nors tokioje
milongoje gali pataikyti ir ne itin gerą partnerį tandai pasirinkti, tačiau
šios milongos/bendruomenės man yra mielos savo žmogiška šiluma. Jei nemanome, kad gyvenime žmonės privalo būti
vienodos odos spalvos, plaukų ar akių spalvos, vienodo ūgio ir svorio, tai kodėl
turėtume norėti, kad tango bendruomenėje visi būtų vienodo sukirpimo. Užtai
tokiose bendruomenėse jautiesi maloniau priimamas, į tave nėra žiūrima iš
aukšto, atėjusi į barrio milongą tampu iš karto šokdinama, ir šokių partneriai
paprastai būna labai draugiškai nusiteikę, manimi domisi netgi moterys,
kalbina, draugauja.
Negaliu nutylėti, o koks gi tango mokytojų vaidmuo čia.
Bendruomenės subūrimo prasme, sakyčiau, joks. Mokytojų darbas yra mokyti žmones
šokti, tai didelis darbas, atimantis daug laiko, todėl visi užsiima savais
darbais, mokytojai mokina, o milongų organizatoriai daro milongas, vietas, kur
žmonės buriasi laiko praleidimui. Yra tango mokyklos, jos nėra siejamos
ilgalaike prasme su konkrečiais mokytojais, tai administraciniai vienetai,
samdantys tai vienus, tai kitus, tai kelis mokytojus vienu metu, priklausomai
nuo mokyklos dydžio, bet daugiausia matyt yra pavieniai mokytojai ar jų poros,
dirbantys kaip laisvai samdomi, dažnai vedantys grupines pamokas prieš
milongas, teikiantys privačias pamokas. Nelengva mokytojų duona, jei nuolat
turi rūpintis, kad turėtų mokinių. Tam jie vaikšto į milogas, kad būtų matomi. Per
milongų pertraukėles milongų organizatoriai pristato milongoje dalyvaujančius
tango mokytojus, taip skleisdami žinią savo bendrumenėje, jog štai tie mokytojai
yra rekomenduojami. Tačiau mokytojai, mokyklos,
nėra bendruomenių ašys. Nesakau, kad gerai tai ar blogai, tiesiog taip yra. Juk logiška, kad bendruomenė – tai bendros veikos ir pomėgių suburti žmonės,
tango atveju žmonės buriasi socialiam šokimui, tai yra milongose, todėl
milongos ir yra bendruomenių ašis, o mokytojai, mokyklos yra pagalba šokio
gebėjimams įgyti ir lavinti.
Pabaigai keletas sakinių emocijai.
Galėčiau dar įvardinti ir tokią neaiškią, bet egzistuojančią
vis tik bendrą buenosairietišką tango bendruomenę. Tai žmonės, nešokants tango,
bet tikrai nesvetimi jam. Ne kartą vežantys taksistai klausydavosi tango
radijo, paklausti ar šoka, paprastai atsako, kad ne, tiesiog jiems patinka
muzika :) O neseniai apturėjau malonų susitikimą. Nors
dėl jokių nežymių buitinių nepatogumų buto šeimininkui pretenzijų nekėliau,
tiesiog prisitaikydama prie esamų sąlygų, vis tik šeimininkas nusprendė
sutaisyti tekantį wc bakelį. Vieną pavakarę, kai jau ruošiausi į milongą, atėjo
techninė pagalba, santechnikas ir jį lydintis Nežinau Kas, tarkime, kažkoks
namo administratorius. Pavadinsiu jį Administratoriumi. Vyko ilgas jų dviejų konsiliumas
vonios kambaryje, paskui jie ėjo pirkti detalės, aš galėjau, aišku, išeiti sau į
milongą, jie raktus turėjo, tačiau jaučiau norą saugoti savo turtus ir kantriai
laukiau remonto finišo. Buvau įsijungusi tango radiją. Vienu momentu
Administratorius atkreipė dėmesį į skambantį kūrinį ir tiksliai įvardijo
orkestrą ir daininką. Akimirksniu jo dėmesys nuo wc bakelio persiorentavo į
tango. Prasidėjo ilgas pašnekesys apie tango, galų gale, kai bakelis jau buvo
sutaisytas, Administratorius reziumavo: „kaip malonu buvo sutikti žmogų, kuriam
irgi patinka tango“. Jūs girdėjote?! Buenosairiečiui buvo malonu šioje tango sostinėje rasti dar vieną žmogų, neabejingą tangui :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą