BsAs tango bendruomenės

Taip, pavadinimą daugiskaita parašiau sąmoningai. Niekaip negalėčiau sakyti, jog čia yra viena tango bendruomenė. Per didelis miestas, per daug milongų ir žmonių, nepažįstančių vieni kitų, nieko nežinančių apie kitas milongas nei patys lankosi, kad visus šokančius tango galėtum pavadinti viena bendruomene.

Bendruomenėmis čia vadinčiau žmonių sambūrius aplink milongas. Griežtų ribų tarp tokių bendruomenių nėra, nemažai žmonių yra įsivardiję sau savaitės dienas, kuriomis gali/nori šokti ir tomis dienomis yra pasirinkę sau tinkamas milongas. Savaime suprantama, kadangi milongų BsAs yra daug, renkamasi pagal kriterijus – lokacijos patogumą, milongos kontingentą ir pan. Vis tik kiekvienos milongos branduolį sudaro daugmaž ta pati žmonių aibė.  Pagal pobūdį išskirčiau dvi stambias milongų/bendruomenių rūšis: Ekskliuzyvinės ir Barrio. Tiesa, iškart turiu prisipažinti, kad mano patirtis BSAs yra sąmoningai ribota, lankausi tik tose miongose, kuriose dar egzistuoja codigos. Milongos, kurios iš esmės nesiskiria nuo europinių milongų, manęs čia nedomina. Tačiau neabejoju kad ir tas milongas būtų galima vadinti bendruomenėmis, nes kiekviena jų turi savo kontingentą ir pobūdį.

Ekskliuzyvinėms priskirčiau dvi milongas – Lujos ir Cachirulo. Kaip jau rašiau anksčiau, jos man kažkuo primena mūsiškius „encuentro“. Rinktinė publika, snobizmas. Sunku pasakyti kuo, tačiau, nepaisant šių dviejų įvardintų  požymių, abi milongos kiek skirtingos. Tiek savo atmosfera, tiek žmonių rinkiniu, jos nėra identiškos, net ir įvertinus tai, kad tų rinktinių šokėjų nėra baisiai daug. Tačiau vis tiek faktas išlieka tas, kad abiejose naujokui įsipiešti nėra lengva, šokėjai yra labai išrankūs (selektyvūs). Šių milongų, ypač Cachirulo,  kontingentą didele dalimi „maitina“ tango turistai, ypač moterys. Nemažą dalį šių bendruomenių sudaro tokie pusiau tango imigrantai – atvažiavę ilgesniam laikui nei dauguma turistų, ne porai savaičių ar mėnesiui, o pusmečiui, metams ar keleriems. Didžioji dalis šių milongų šokėjų yra aukšto lygo šokėjai, nors nebūtinai, geros išvaizdos pradinukėms merginoms gali puikiai sektis, juk vyrai – paprasti padarai, ar ne? :)   Nors gali pasirodyti, kad nupiešiau šias milongas kaip kiek nedraugiškas, jose lankausi. Lankausi, nes jaučiuosi esanti verta tų geriausių šokėjų, su kuriais turiu galimybę pašokti. Šiose milongose/bendruomenėse nelengva įsitvirtinti , jei nesi alenas delonas ar claudija chiffer, tačiau įsitvirtinus imi branginti įgytą savo padėtį, įgytą kiekvieną naują šokių partnerį. Milongų organizatoriai pastebi tavo lojalumą ir tai būna įvertinta – vis gerėjančiomis pasodinimo vietomis, maloniais pasisveikinimais ir išlydėjimais.  O ir susiklosto šiokie tokie santykiai su šokėjais. Šioms milongoms yra būdingas sezoniškumas, labai priklausantis nuo turistų srauto. Sakyčiau nuostabu, ir nežinau kas tai, ar save reguliuojantis reiškinys, ar milongų organizatorių valdomas, bet vietinių šokėjų kiekis yra propocingas turistų kiekiui. Kaip jau minėjau, turistai – tai daugiausia turistės. Taigi, ir kas idomu, šiose milongose vidutiniškai nėra ryškios lyčių disproporcijos! Panašu, kad sumažėjus/padaugėjus turistų šiose milongose, atitinkamai sumažėja/padaugėja jose ir vietinių šokėjų.

Barrio milongos/bendruomenės yra visai kitokios. Tai jau nėra atselektuoti šokėjai. Čia yra visokių žmonių – tiek savo fizine išvaizda, tiek šokimo gebėjimais. Kaip ir gyvenime, juk esame visokie. Ir nors tokioje milongoje gali pataikyti ir ne itin gerą partnerį tandai pasirinkti, tačiau šios milongos/bendruomenės man yra mielos savo žmogiška šiluma.  Jei nemanome, kad gyvenime žmonės privalo būti vienodos odos spalvos, plaukų ar akių spalvos, vienodo ūgio ir svorio, tai kodėl turėtume norėti, kad tango bendruomenėje visi būtų vienodo sukirpimo. Užtai tokiose bendruomenėse jautiesi maloniau priimamas, į tave nėra žiūrima iš aukšto, atėjusi į barrio milongą tampu iš karto šokdinama, ir šokių partneriai paprastai būna labai draugiškai nusiteikę, manimi domisi netgi moterys, kalbina, draugauja.

Negaliu nutylėti, o koks gi tango mokytojų vaidmuo čia. Bendruomenės subūrimo prasme, sakyčiau, joks. Mokytojų darbas yra mokyti žmones šokti, tai didelis darbas, atimantis daug laiko, todėl visi užsiima savais darbais, mokytojai mokina, o milongų organizatoriai daro milongas, vietas, kur žmonės buriasi laiko praleidimui. Yra tango mokyklos, jos nėra siejamos ilgalaike prasme su konkrečiais mokytojais, tai administraciniai vienetai, samdantys tai vienus, tai kitus, tai kelis mokytojus vienu metu, priklausomai nuo mokyklos dydžio, bet daugiausia matyt yra pavieniai mokytojai ar jų poros, dirbantys kaip laisvai samdomi, dažnai vedantys grupines pamokas prieš milongas, teikiantys privačias pamokas. Nelengva mokytojų duona, jei nuolat turi rūpintis, kad turėtų mokinių. Tam jie vaikšto į milogas, kad būtų matomi. Per milongų pertraukėles milongų organizatoriai pristato milongoje dalyvaujančius tango mokytojus, taip skleisdami žinią savo bendrumenėje, jog štai tie mokytojai yra rekomenduojami. Tačiau mokytojai, mokyklos,  nėra bendruomenių ašys. Nesakau, kad gerai tai ar blogai, tiesiog taip yra. Juk logiška, kad bendruomenė – tai bendros veikos ir pomėgių suburti žmonės, tango atveju žmonės buriasi socialiam šokimui, tai yra milongose, todėl milongos ir yra bendruomenių ašis, o mokytojai, mokyklos yra pagalba šokio gebėjimams įgyti ir lavinti.

Pabaigai keletas sakinių emocijai.

Galėčiau dar įvardinti ir tokią neaiškią, bet egzistuojančią vis tik bendrą buenosairietišką tango bendruomenę. Tai žmonės, nešokants tango, bet tikrai nesvetimi jam. Ne kartą vežantys taksistai klausydavosi tango radijo, paklausti ar šoka, paprastai atsako, kad ne, tiesiog jiems patinka muzika :)  O neseniai apturėjau malonų susitikimą. Nors dėl jokių nežymių buitinių nepatogumų buto šeimininkui pretenzijų nekėliau, tiesiog prisitaikydama prie esamų sąlygų, vis tik šeimininkas nusprendė sutaisyti tekantį wc bakelį. Vieną pavakarę, kai jau ruošiausi į milongą, atėjo techninė pagalba, santechnikas ir jį lydintis Nežinau Kas, tarkime, kažkoks namo administratorius. Pavadinsiu jį Administratoriumi. Vyko ilgas jų dviejų konsiliumas vonios kambaryje, paskui jie ėjo pirkti detalės, aš galėjau, aišku, išeiti sau į milongą, jie raktus turėjo, tačiau jaučiau norą saugoti savo turtus ir kantriai laukiau remonto finišo. Buvau įsijungusi tango radiją. Vienu momentu Administratorius atkreipė dėmesį į skambantį kūrinį ir tiksliai įvardijo orkestrą ir daininką. Akimirksniu jo dėmesys nuo wc bakelio persiorentavo į tango. Prasidėjo ilgas pašnekesys apie tango, galų gale, kai bakelis jau buvo sutaisytas, Administratorius reziumavo: „kaip malonu buvo sutikti žmogų, kuriam irgi patinka tango“. Jūs girdėjote?! Buenosairiečiui buvo malonu šioje tango sostinėje rasti dar vieną žmogų, neabejingą tangui :)