Jau pora metų kaip penktadienis yra neaiški diena, nėra
įkvepiančių milongų, ir jei reiktų pasirinkti savaitės dieną poilsiui be
milongos, tai rinkčiausi penktadienį. Bet praeitą penktadienį nenuvylė Elsita. O
šį nusprendžiau patikrinti iki šiol lankytą Milonga de Bs As (Obelisco tango).
Visi ko klausiau, sakė, kad milonga ne kokia, tai nieko gero ir nesitikėjau. Na,
pasirodo svarbiausia lūkesčių kartelės neužkelti aukštai :) Pradžia aišku nieko gero nežadėjo, nors
milonga pilnutėlė, bet pažįstamų visai nedaug , atsargiai pradėjau dairytis su
kuo būtų galima pašokti. Pradėjau aišku nuo tų kelių buvusių senų meilių ir
šiaip negausių pažįstamų. O paskui kažkaip netyčia traukinys ir pavažiavo taip,
kad į pabaigą kojos nebelaikė. Sunku suprasti tą fenomeną – žmonių masė tokia
lyg ir neišraiškinga, bet rezultatas toks, kad pašokta buvo pilnavertiškai ir
tiek daug, kad pabaigoje jau kojos atsisakė. Dar stalo kaimynes dvi kuklias
naujazelandietes (ko tai čia jau antrą naujazelandiečių porciją sutinku)
išmokiau gerti šampaną, tai milongos pabaiga tapo visai smagi. O kas
nuostabiausia, atradau ne vieną puikų šokėją.
Yra vienas dalykas, dėl kurio verta ateiti į šią milongą –
tai muzika. DJ-jauja čia, kadangi milonga labai ilga, net du DJ: mano vienas
mėgstamiausių Dany Borelly ir Vivi La Falce. Dany muzika patiko kaip visuomet, tik nuvylė
tai, kad pakeitė kortiną. Turėjo jis tokį vežantį motyvą, kurį naudojo kaip
kortiną visuomet, tai buvo jo lyg vizitinė kortelė. Ką padarysi, matyt jam
pačiam jau nusibodo. O Vivi padavė
pliūpsnį energijos. Čia , BSAs, ir taip energijos netrūksta, milongose
karaliauja Troilo, Tanturi ir pan., bet Vivi ypatingai nesicackina. Pamenu
kartą ji grojo encuentro Europoje, kur teko būti. Buvo krūva nepatenkintų
žmonių dėl muzikos – nepakėlė tokios energijos, o man vien tik džiaugsmas, juk
kvepia Buenos Airėmis! Šianakt milongoje
niekas nė necyptelėjo gavus energingą D‘Arienzo tandą, paskui greitos milongos,
na o toliau Pugliesie. Šoko visi kaip bitutės, pilnutėlė aikštelė.
Kas žino, iš dalies gal ir ta muzika kalta, kad iš milongos išėjau pakylėta. Na gerai, galima
viską sudėti į krūvą: gera muzika plius netikėtai rasti geri šokėjai plius
šampanas.
Kai smegenys persunktos tango garsais, mėgstu, kaip jau
pernai pradėjau, pėstute pareiti namo. Iki Congreso 10 blokų, paskui dar
Rivadavia kokie 3 ar 4 blokai, ir jau namie.
Patinka vaikščioti miestu naktį, neįtikėtina, bet 3 valandą nakties
miestas ganėtinai gyvas. Truputį paėėjus nuo Obelisco tango yra restoranas
pavadinimu „Gardel“, taigi, 3-čią nakties jis pilnas valgančių žmonių. Toliau,
kitame restorane irgi, žiūriu, valgo. Vienoje
vietoje vyksta statybos darbai. Zuja taksi ir kitokios mašinos. Praeinu pro
gatvėje miegantį varguolį. Kažkoks valkatėlė paprašo pinigų, bet atsakau kad
neturiu (ir tai beveik tiesa).
Labanakt, mano Mieste.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą