2020 m. kovo 5 d., ketvirtadienis

Važiuoti ar nevažiuoti ir kiek tai kainuoja?


Nėra net klausimo, ar šokantys tango nori  bent kartą gyvenime apsilankyti tango gimtinėje.  Daugelis tai įsivaizduoja kaip neįgyvendinamą svajonę dėl kelionės brangumo. Taip, Argentina toli, ir aviabilietas kainuoja brangiai. Nenoriu barstyti druskos ant jautrių vietų bei landžioti į svetimas kišenes, bet nagi, žmonės… Pinigai juk ne tik išleidžiami, bet ir uždirbami. O gerai paieškojus skrydžių variantų, nesunku pastebėti, kad pasistengus galima rasti ir nedrakoniškų kainų. Žinia, žemesnę kainą dažniausiai lydi kas nors nepatrauklaus, pavyzdžiui, nepatogios jungtys. Bet jei labai nori, tai ką tie nepatogumai. Be to, atsisakyk keleto tango maratonų/encuentrų – štai tau ir suma bilietui į BA.
Savo šešioliktai kelionei į BA išbandžiau Norwegian avialinijas, save pozicionuojančias kaip žemų kainų. Ties šia vieta norisi gudriai nusišypsoti. Bet iš tiesų tai tos kainų klastos ne tiek jau daug. Bet užtai daugiau pasirinkimo žmogui kokį bilietą pirkti, yra kelios gradacijos, beje, pas juos nėra nei biznio, nei pirmos klasės. Jei neturi  bagažo ir esi pasiryžęs užkandžiauti savais užkandžiais iš namų, tai išties bilietas ne toks jau brangus.  Aš nemoku be bagažo, todėl pirkau ir bagažą, ir maistą. Net ir su tuo kaina pasirodė tokia priimtina, kad atgaliniam skrydžiui leidau palepinti save ir pasiėmiau ekonominę premium.
Skrendant tokius ilgus atstumus (beveik 14val.), įprasta gauti pagalvėlę, antklodę, keleiviams pasiūloma vandens. Tik, pasirodo, ne Norwegian. Nei “kaldros”, nei pagalvės niekas taip paprastai neduoda. Nori – pirk (nepastebėjau, kad kas aplink mane būtų tą padaręs). Vandeniu irgi niekas nesišvaisto. Nori – pirk. Štai iš kur tas bilieto pigumas. Žinant tai ir apsirūpinus vandeniu dar prieš lipant į lėktuvą, tai neturėtų būti didžiulė bėda. Bet reikia tą žinoti, kitaip teks tapti lėktuvo baro klientu.
Tiesa, vienas svarbus “bet”: iš Vilniaus Norwegian neskraido. Man dėl susiklosčiusių aplinkybių – reikiamu laiku turėjau reikalų Londone – buvo visai patogu pasinaudoti tiesioginiu Norwegian skrydžiu Londonas – BA. Bet maža kas ir kam, todėl dalinuosi informacija.
Dar apie pinigus Argentinoje. Tą neilgą pastarąjį laiką, kol šalį valdė prezidentas Macri, valiutos kursai buvo praktiškai tik bankiniai, t.y. oficialusis nuo “gatvinio”, taip vadinamo blue kurso jei ir skyrėsi, tai tiek mažai, kad paprasčiausia buvo pinigus keistis banke ar keityklose. Tautai išsirinkus populistinį naują prezidentą, blue kursas kaip raketa šovė šalin nuo oficialaus.  Nepatingėjus atsivežtus savo šlamančius išsikeisti ne banke, galima ženkliai išlošti, kas reiškia realiai pigesnį pragyvenimą.

Toliau – dar vienas dalykas. Ar tikrai nuvykus laukia tai, ko tikėjaisi. Grubiai kalbant – ar patiks. Tango BA ir tango visur kitur nėra vienas ir tas pats. Aš ne tiek apie patį šokį, kiek apie milongų papročius ir žmonių elgesį jose. Pabandysiu įvardinti, kokie skirtumai laukia.

Muzika. Bent jau Europoje tango bičiuliai dievina senąją muziką. Nesakau, kad BA ji nemėgstama, bet milongose kokio nors Canaro geriausiu atveju gausi vieną tandą, kaip egzotiką. Čia vyrauja stambioji artilerija, turtinga sudėtingais ritmais ir veržliomis melodijomis. Beje, jei koks DJ sumano paeksperimentuoti su visokiomis inovacijomis, tai sulaukia didelio šokėjų nepasitenkinimo.
Kiti šokiai. Pirmiausia, ką apie tai noriu pasakyti – tuo metu, kai Europoje visi krykštaudami šoka alia milongą pagal Rodriguez fokstrotus, čia tokia nesąmonė neįsivaizduojama. Visų pirma, ko gero ir net negirdėjau, kad čia grotų fokstrotus. Priežastis paprasta: fokstrotas yra šokis, šokis, pavadinimu “fokstrotas”. Ir taip jau yra, kad bent jau dabar toks šokis čia nėra madingas, nieks jo nemoka šokti. Gal kada ateis į madą, niekad negali to žinoti. O būtų šaunu. Kadaise, pamenu, buvo madingas pasadoblis, ir ką, vieną tandą milongose šauniai pamarširuodavo, būdavo visai smagu. Paskui palengva tie pasadobliai dingo iš milongų. Bet kokios bebūtų kitų ritmų tandos, niekas jų nebando šokti kaip tango.
Šventos vietos. Tradicinėse milongose, kaip žinia, kiekvienas atėjęs yra pasodinamas. Gavai kėdę, ir ji tavo visam vakarui. Pas mus žmonės mėgsta milongoje laisvai migruoti. Pasėdėti tai šen, tai ten, nekreipiant dėmesio, ar kėdė, ant kurios sėdasi, galbūt jau kieno nors jau “okupuota”. Čia tokios minties net nėra – sėstis ne ten, kur gavai “paskyrimą”. Lankausi vienoje praktikoje, kur formatas net toks formalus, nieks ten nesodina, gali sėsti kur nori bei keisti savo vietą eigoje, bet net ir čia yra gerbiama “pasižymėta” teritorija.
Nerštavietės. Ooo, čia tai esminis skirtumas. Kartą milongoje Romoje buvau maloniai nustebinta, kad šokėjai buvo skrupulingai susodinami, paskirtų vietų žmonės laikėsi, ir tai buvo nuostabu. Bet po kurio laiko žiūriu, kad kažkaip kone visos kėdės tuščios, nežinia kur žiūrėti, kad gautum partnerį šokiui, aplik tuščia. Bet užtai šokių aikštės prieigose, ten, kur padėtas maistas, šurmuliavo minia. Štai ten ir vyko visi verbaliniai cabaceo. Maistas – atskiras klausimas, Europoje labai mėgstama milongose patiekti maisto. BA – nieko panašaus. Jokių maisto stalų (yra baras, prašom, galima nusipirkti kokią empanadą, net nebūtina eiti link baro, padavėjai aptarnauja), jokių nerštaviečių. Žinau, kad daug kam tokie furšetiniai būreliai patinka, todėl turiu nuvilti – BA tradicinėse milongose to nėra.
Gimtadieniai. BA gan dažnai teka matyti milongose švenčiamus gimtadienius. Nebūtinai tas vyksta garsiai ir viešai, pranešama apie gimtadienį, jei jis kokio nors žymesnio šokėjo. O norintis pabūti su draugais savo gimtadienio proga užsako milongoje stalą, pasikviečia draugų, atsineša tortą, sėdi kompanija, švenčia sau, o milonga eina savo vaga. Kaip ir bet kokiame bare ar restorane. Deja, bent jau Lietuvoje Tokio papočio neturim.



Kadaise Obelisko klube moterų pusę aptarnavo toks moterų akį traukiantis padavėjas. Nyku pasidarė, kai jo neliko. Ne taip  seniai sužinojau, kad jis pradėjo mokytis šokti. Ir štai vakar – še. Jis atėjo į milongą jau kaip šokėjas! Tiksliau, sėdėtojas. Šokti dar neišdrįso. Nieko nieko, palauksim. Mylėjom padavėją, šokėją mylėsim dar labiau J

Įsijungiau televizorių. Spėkite, ir ką gi pamačiau. Teisingai! Viskas – apie corona virusą.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą