Šiek tiek apie tango anapus Rio de La Plata

Visi bent kiek besidomintys tango žino, kad tango lopšiu visiškai teisėtai gali vadintis ne tik Buenos Aires, bet ir Montevideo. Du miestai – uostai, padovanoję mums šią iki šol vis dar gyvą tango kultūrą. O žymioji La Cumparsita yra, beje, būtent urugvajietiškos kilmės.

Tai štai, tokie faktai, jog Montevideo yra nesunkiai pasiekiama kaimyninės šalies sostinė, turinti tango istorinę praeitį, paskatino mudu su  Evaldu galų gale apsilankyti šiame mieste.

Nuvykome neilgam poros dienų prasiblaškymui. Neturėjus jokių didelių lūkesčių, miestas, beje, maloniai nustebino savo nostalgišku jaukumu, ilga, visą miestą juosiančia, miestelėnų aktyviai naudojama pasivaiškščiojimams krantine (rambla). O sprendimas išsinuomoti dviračius pasirodė besąs absoliučiai teisingas – ir nušoktos kojos nepavargo, ir gan greitai, be streso apvažinėjome nemažą miesto dalį.

O kaipgi tango? Tam, kad galėtum autoritetingu rimtu veidu dėstyti savo išvadas, reiktų ten pagyventi kurį laiką. Po trumpos viešnagės drįstu pasidalinti tik keliomis kukliomis įžvalgomis.

Visų pirma, miestas pilnas tango. Net specialiai neieškant, aptinki tai gatvę tangišku pavadinimu, tai piešinius ant sienos, tai kokį paminklą. Beje, radom skulptūrą La Cumparsitai, visai „jauną“, modernią, vilnietiško „vamzdžio“ stiliaus. Be niekur nieko einant gatve, aptikome grupelę bešokančių  žmonių. Nesuprasi milonga ten buvo ar nelabai, bet jie šiaip ne taip šoko. Buvome užkalbinti, teko išsiduoti, kad šokti mokam, tai dar ir sušokau pora gabalų su užkalbinusiu dėdule. Nuostabu, atrodo, tūnai BA, kasdien šoki, to tango per akis, ne badas, bet va, gauni išgirsti tango melodiją kažin kur, ir dar pajudėti kiek, ir gera, lyg narkotiko dozę susileidus.

Nuėjom vakare į milongą. Gerai, kad lūkesčiai buvo saikingi. Nes su šokimu čia jau prasčiau. Pradžiuginti ką nors savo  žvilgsniu taip ir neatsirado noro. Bet užtai vieta patiko. Jei turi kokį nors romantinį įsivaizdavimą apie tango klubą iš praeities, tai šis (Joven Tango), galėtų būti tokiu. Tikrai negalima daryti išvados, kad gerai šokančių Montevideo nėra. Viena, į BA atvyksta žmonių iš Urugvajaus, galiu patvirtinti, kad bent jau vyrai, tie, su kuriais šoku BA, šoka gerai. Ir antra, kaip vėliau paaiškėjo dalinantis įspūdžiais su pažįstamu urugvajiečiu, sekmadienis, kuomet mes ir apsilankėme Montevideo milongoje, yra pati prasčiausia savaitės diena. Geriausiai pasišokti galima antradieniais. Na, antradienis mums neišpuolė, ką padarysi.

p.s. ko gero pirmą kartą esu BA tokį vėlyvą pavasarį. Akivaizdu, kodėl turistai mėgsta suplūsti į čia tokiu laiku. Oras – tobulas! Daug saulės, daug šviesos ir kūną bei sielą glostanti šiluma. Ir tai lapkritį, kuomet Lietuvoje ne kažką... Va tik antras lazdos galas – perpildytos milongos – nepatinka.