Visi bent kiek besidomintys tango žino, kad tango lopšiu
visiškai teisėtai gali vadintis ne tik Buenos Aires, bet ir Montevideo. Du
miestai – uostai, padovanoję mums šią iki šol vis dar gyvą tango kultūrą. O
žymioji La Cumparsita yra, beje, būtent urugvajietiškos kilmės.
Tai štai, tokie faktai, jog Montevideo yra nesunkiai
pasiekiama kaimyninės šalies sostinė, turinti tango istorinę praeitį, paskatino
mudu su Evaldu galų gale apsilankyti
šiame mieste.
Nuvykome neilgam poros dienų prasiblaškymui. Neturėjus jokių
didelių lūkesčių, miestas, beje, maloniai nustebino savo nostalgišku jaukumu,
ilga, visą miestą juosiančia, miestelėnų aktyviai naudojama pasivaiškščiojimams
krantine (rambla). O sprendimas išsinuomoti dviračius pasirodė besąs
absoliučiai teisingas – ir nušoktos kojos nepavargo, ir gan greitai, be streso
apvažinėjome nemažą miesto dalį.
O kaipgi tango? Tam, kad galėtum autoritetingu rimtu veidu
dėstyti savo išvadas, reiktų ten pagyventi kurį laiką. Po trumpos viešnagės
drįstu pasidalinti tik keliomis kukliomis įžvalgomis.
Visų pirma, miestas pilnas tango. Net specialiai neieškant,
aptinki tai gatvę tangišku pavadinimu, tai piešinius ant sienos, tai kokį
paminklą. Beje, radom skulptūrą La Cumparsitai, visai „jauną“, modernią,
vilnietiško „vamzdžio“ stiliaus. Be niekur nieko einant gatve, aptikome grupelę bešokančių žmonių. Nesuprasi milonga ten buvo ar nelabai, bet jie
šiaip ne taip šoko. Buvome užkalbinti, teko išsiduoti, kad šokti mokam, tai dar
ir sušokau pora gabalų su užkalbinusiu dėdule. Nuostabu, atrodo, tūnai BA,
kasdien šoki, to tango per akis, ne badas, bet va, gauni išgirsti tango
melodiją kažin kur, ir dar pajudėti kiek, ir gera, lyg narkotiko dozę
susileidus.
Nuėjom vakare į milongą. Gerai, kad lūkesčiai buvo saikingi.
Nes su šokimu čia jau prasčiau. Pradžiuginti ką nors savo žvilgsniu taip ir neatsirado noro. Bet užtai
vieta patiko. Jei turi kokį nors romantinį įsivaizdavimą apie tango klubą iš
praeities, tai šis (Joven Tango), galėtų būti tokiu. Tikrai negalima daryti
išvados, kad gerai šokančių Montevideo nėra. Viena, į BA atvyksta žmonių iš
Urugvajaus, galiu patvirtinti, kad bent jau vyrai, tie, su kuriais šoku BA,
šoka gerai. Ir antra, kaip vėliau paaiškėjo dalinantis įspūdžiais su pažįstamu
urugvajiečiu, sekmadienis, kuomet mes ir apsilankėme Montevideo milongoje, yra
pati prasčiausia savaitės diena. Geriausiai pasišokti galima antradieniais. Na,
antradienis mums neišpuolė, ką padarysi.
p.s. ko gero pirmą kartą esu BA tokį vėlyvą pavasarį.
Akivaizdu, kodėl turistai mėgsta suplūsti į čia tokiu laiku. Oras – tobulas! Daug
saulės, daug šviesos ir kūną bei sielą glostanti šiluma. Ir tai lapkritį, kuomet
Lietuvoje ne kažką... Va tik antras lazdos galas – perpildytos milongos –
nepatinka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą