Daug kam žinoma vienos ponios sparnuota frazė „vaikeli,
vasara baigiasi tik tiems, kas neturi pinigų“. Netaktiška, bet tiesa. Pinigų,
atrodo, sukrapšto daug kas, kad pasimėgautų pietų pusrutulio vasara. Ypač
moterys. Vyrai matyt biednesni... Arba jiems vasara nerūpi.
BA tango šokių aikšteles užplūdo tonos atvykėlių iš
šaltesnių kraštų. Žinia, lapkritį
Lietuvoje orai nelepina, o dar ta tamsa... Tad ir aš čia mėgaujuosi
saule, šiluma ir ilga diena. Milongos, šiaip jau įprastai būnančios
negausios, dabar išgyvena aukso amžių.
Na ir gerai, nuo to Argentinos ekonomikai, o ir milongų organizatorių kišenėms
ne blogiau.
El Beso siūlės braška. Šokti tenka petys į petį. Net tos
milongos, kurios šokėjų gausa nei gražia sale nepasižymi, dabar pilnos.
Vakar Lo de Celia šalia manęs įkurdino turistų grupę.
Nežinau, kas ten per turistinės kelionės programa, bet juos kuravo pora vietinių
tango šokėjų, daug pasakojo, aiškino, galiausiai paeiliui visus juos „pašokdino“.
Ne kažką jie ten sugebėjo pažingsniuoti, bet kaip žibėjo jų akys! Pagalvojau,
ot kad taip man kadaise – šitokia pirmoji pažintis su tango, BA, tikrų
tikriausioje autentiškoje milongoje.
Vyrų užsieniečių kad ir nedaug, bet yra. Grįžtu prie
palyginimų, kuo gi jau skiriasi užsieniečių šokimas nuo buenosairiečių. Bandau „pagauti
kampą“. Nes skiriasi tai tikrai. Žinoma – apsikabinimas. Jis neformalus, jis
šiltas, žmogiškas, ir jei pas dėdulę su žingsneliais na gal ne viskas tvarkoj,
tai tą kompensuoja globėjiškas meškino glėbys ir gražios kalbos, o jei dar ir į
ausį padainuoja... Na, šitas jau seniai aišku. Dabar dar apie vieną skirtumą
pamąstau, ir (prisipažinsiu, bjauriai elgiuosi) šokdama kartais paanalizuoju. Būna
taip, kad sutinku čia kokį pažįstamą europietį, puikų šokėją, su kuriuo šiaip
jau šokti viskas tvarkoj, puiku, bet čia pasimato, kad nelabai. Nėra netvarkoj,
bet ir nėra visiško komforto. Negali užsimiršti ir plaukti muzikoje. Ir tai todėl, kad... nėra „trep-trep-treeep“. Nėra
tango muzikoje įsiūto ritminio rakto atspindėjimo šokio ritmikoje. Kitaip
tariant – gan didelė dalis ne buenosairiečių šoka be kadencijos. Vyrukai turi
puikų žingsnį, puikią laikyseną, turi turtingą „žingsnelių“ arsenalą, bet kas
iš to, jei visa tai įdėta į šokį be struktūros. Nežinau kaip to išmokyti. Gal tai
turi būti dievo duota. Bet negi dievas apdalino tik BA gyventojus? Kad nebūtų
pesimistiška, liepiu sau džiaugtis ir prisiminti, kad, tiesą pasakius, ir
Vilniuje turime gerų pavyzdžių, nevykim dievo į medį J
.........
Ledų siūlytojas iškvietė tandai ir iškart apklausė, ar aš:
vieniša, ištekėjusi, ar našlė. Pateikus realybę atitinkantį atsakymą, sunerimo
– „o kur vyras, ar jis manęs neužmuš?"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą