2019 m. lapkričio 1 d., penktadienis

Nagi, kam trūksta vasaros?


Daug kam žinoma vienos ponios sparnuota frazė „vaikeli, vasara baigiasi tik tiems, kas neturi pinigų“. Netaktiška, bet tiesa. Pinigų, atrodo, sukrapšto daug kas, kad pasimėgautų pietų pusrutulio vasara. Ypač moterys. Vyrai matyt biednesni... Arba jiems vasara nerūpi.
BA tango šokių aikšteles užplūdo tonos atvykėlių iš šaltesnių kraštų. Žinia, lapkritį  Lietuvoje orai nelepina, o dar ta tamsa... Tad ir aš čia mėgaujuosi saule, šiluma ir ilga diena. Milongos, šiaip jau įprastai būnančios negausios,  dabar išgyvena aukso amžių. Na ir gerai, nuo to Argentinos ekonomikai, o ir milongų organizatorių kišenėms ne blogiau.
El Beso siūlės braška. Šokti tenka petys į petį. Net tos milongos, kurios šokėjų gausa nei gražia sale nepasižymi, dabar pilnos.
Vakar Lo de Celia šalia manęs įkurdino turistų grupę. Nežinau, kas ten per turistinės kelionės programa, bet juos kuravo pora vietinių tango šokėjų, daug pasakojo, aiškino, galiausiai paeiliui visus juos „pašokdino“. Ne kažką jie ten sugebėjo pažingsniuoti, bet kaip žibėjo jų akys! Pagalvojau, ot kad taip man kadaise – šitokia pirmoji pažintis su tango, BA, tikrų tikriausioje autentiškoje milongoje.

Vyrų užsieniečių kad ir nedaug, bet yra. Grįžtu prie palyginimų, kuo gi jau skiriasi užsieniečių šokimas nuo buenosairiečių. Bandau „pagauti kampą“. Nes skiriasi tai tikrai. Žinoma – apsikabinimas. Jis neformalus, jis šiltas, žmogiškas, ir jei pas dėdulę su žingsneliais na gal ne viskas tvarkoj, tai tą kompensuoja globėjiškas meškino glėbys ir gražios kalbos, o jei dar ir į ausį padainuoja... Na, šitas jau seniai aišku. Dabar dar apie vieną skirtumą pamąstau, ir (prisipažinsiu, bjauriai elgiuosi) šokdama kartais paanalizuoju. Būna taip, kad sutinku čia kokį pažįstamą europietį, puikų šokėją, su kuriuo šiaip jau šokti viskas tvarkoj, puiku, bet čia pasimato, kad nelabai. Nėra netvarkoj, bet ir nėra visiško komforto. Negali užsimiršti ir plaukti muzikoje. Ir tai todėl, kad... nėra „trep-trep-treeep“. Nėra tango muzikoje įsiūto ritminio rakto atspindėjimo šokio ritmikoje. Kitaip tariant – gan didelė dalis ne buenosairiečių šoka be kadencijos. Vyrukai turi puikų žingsnį, puikią laikyseną, turi turtingą „žingsnelių“ arsenalą, bet kas iš to, jei visa tai įdėta į šokį be struktūros. Nežinau kaip to išmokyti. Gal tai turi būti dievo duota. Bet negi dievas apdalino tik BA gyventojus? Kad nebūtų pesimistiška, liepiu sau džiaugtis ir prisiminti, kad, tiesą pasakius, ir Vilniuje turime gerų pavyzdžių, nevykim dievo į medį J

.........
Ledų siūlytojas iškvietė tandai ir iškart apklausė, ar aš: vieniša, ištekėjusi, ar našlė. Pateikus realybę atitinkantį atsakymą, sunerimo – „o kur vyras, ar jis manęs neužmuš?"


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą