Atvažiuoju čia vis tokiu laiku, kai šilumos per daug nebūna.
Štai ir dabar – ruduo. Bet visai neblogas, užvakar netgi virš 30 laipsnių
driokstelėjo. O štai vakar staiga drastiškai atšalo, iki 19 laipsnių nusirito
temperatūra. Žmonės akimirksniu sulindo į dygsniuotas striukes, apsikaišė
šalikais, net šunis aprengė. Na išties, naktį plikomis blauzdomis iš milongos
grįžti gal ir kiek vėsoka.
O štai žmonių santykiuose šalta turbūt niekada nebūna. Aplankiau
namo administraciją dėl mokesčių, kruopščiai prieš tai paruošusi pamokas ir
atsinešusi įrodymus, kad sąskaitose klaida velkasi. Bendrauti teko su jaunu ir
gražiu vaikinu. Tuos skaičius jam suprasti matėsi einasi sunkiai. Vartė savo
knygas, vartė, netgi mano skaičių rado, ir vis tiek mačiau, kad kažkoks
pasimetęs, gal nežinojo ką padaryti, kad klaidos neliktų. Galiausiai užvedė kalbą
apie Lietuvą, klausinėjo, ar gražu, pasigyrė, kad žino, kur ta Lietuva yra,
papasakojo, kur pats Europoje yra buvęs. Taip šiltai, nuoširdžiai... Bet, sakau, labai prašau, ištaisykit klaidą ir pasistenkit daugiau nedaryti. O jei darysit,
tai ką gi, bendrausim emailais. Nudžiugo – taip taip, sako, būtinai rašykite.
Esu tikra, kad klaidos sąskaitose bus, ir kad teks rašyti laiškus...
...
Pasiekiau tokią brandą, kad į milongas nebeinu kasdien. Gal
su žinojimu, kad esu čia ne paskutinį kartą, ateina ramybė. Štai vakar po
ypatingai geros milongos tiesiog nusikaltimas būtų užmušti tą gerą jausmą nauju
scenarijumi. O ir pamiegoti kartais norisi daugiau, t.y. normailiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą