Vienas čilietis, atsakius į klausimą iš kur esu, pabandė
spėti Lietuvos sostinę. Sako – Maskva. Na, su tokiu netikslumu dar neteko
susidurti. Bet pateikus teisingą atsakymą, atsitokėjo, aaa – Wilna.
...
Šiaip jau ispaniškai „lietuvė“ yra „lituana“. Bet vienas
mane pavadino „lituanesa“. Kažkaip gražiai nuskambėjo, man patiko. Kaip ir
„Ramonita“, taip mane pavadino viena laaabai maloni ir elegantiška dama, ir dar
kažkas. Nepasakiau jai, kad jos vardas - Margarita - beje, reiškia tą patį ką
ir mano.
...
Yra čia desantas iš Brazilijos. Brazilai paprastai būna
linksmi žmonės, taip ir šį kartą, kur tik jie, ten ir linksmas šurmulys. Šokau
su vienu jų, kalbam tarp šokių, ispaniškai (bent jau man taip atrodė), o jis
staiga nudžiugęs sako „o, kaip gerai, tu kalbi portugališkai“. Išpūčiau akis.
Paskui jau jis tikrai pradėjo portugališkai, ties tuo mano portugalų k. „žinios“
ir baigėsi. Žinosiu, kad jei kreivai sušneki ispaniškai, turbūt gaunasi
portugališkai.
...
Metro H linijos galinėje stotyje Las Heras, nuo kur dažnai
pradedu savo važiavimus, stovi pianinas, ir kiek beateičiau, juo kas nors
groja, ir groja labai gerai, profesionaliai. Maždaug taip:
Po kažkelinto karto pralėkdama
pastebėjau, kad pianino aplinka apipavidalinta CASIO prekiniu ženklu.
Greičiausiai tokiu būdu gamintojas reklamuoja savo gaminį. Nors pianino pirkti
neketinu, bet toks reklamos būdas man patinka.
...
Perkant radijo aparatą, paprašiau įjungti, kad įsitinkintume,
jog veikia. Pardavėjas labai kompetetingu veidu pasakė, kad tam aš turiu 10
dienų – jei neveiks, grąžinsiu. Bet užtai visai negailėjo laiko pasikalbėti
apie tai iš kur aš ir apie Lietuvą. Na, prie klientų aptarnavimo čionykščių
manierų jau ir pripratau, nestebina.
...
Pinigai. Viena švedė pasakė, kad jai, beveik nebežinančiai
kas yra gryni pinigai, čia atsiskaitinėti vien tik grynais, o ir dar
apsirūpinti jais, yra nauja patirtis, galima sakyti, nuotykis. Aš ne iš
Švedijos, bet irgi tenka pripažinti, kad Lietuvoje grynus naudoju retai.
O štai čia – tik grynieji. Vietiniai, aišku, labai dažnai
atsiskaitinėja kortelėmis, kraštas vis tik civilizuotas, bet užsieniečiui
savąja užsienietiška banko kortele atsiskaityti tiesiog neapsimoka, finansiškai
(išbandžiau). Gal net ne visur priimtų. Todėl atvažiavus iškart apsirūpinu
grynais, apčiuopiamais pesais. Susidėlioju į krūveles pagal paskirtį. Ir labai
akivaizdžiai matau, kokiu tempu krūvelės tirpsta. Čia tau ne kortelė, kuri
sukuria neišsenkančio pinigų ežero iliuziją. Galima girti kiek nori visokias
finansų valdymo programas, programėles ir metodikas, bet va tokia grynų pinigų
krūvelių valdymo metodika man aiškiausia. Atgal į praeitį? Gal, bet įdomu ir
labai praktiška :)
...
Vynas. Kai Lietuvoje sekmadienį alkoholio pardavimai
ribojami, čia savaitgaliais dažnai atvirkščiai, būna nuolaidos vynui. Ir
nepasakyčiau, kad gatvėmis šlaistytųsi girti žmonės.
...
Ir čia būna tango festivalių. Vieną savaitgalį vyko Boedo
tango festivalis. Su šokiais ir dainomis. Gatvėse ir kavinėse. Užsukau vieną
dieną pakeliui į milongą kavinėje „Esquina Homero Manzi“ paklausyti dainininkų.
Kavinė, o ji nemaža, pilnutėlė, žmonės valgė gėrė ir katučių dainininkams
plojo. Ir patys patyliukais po nosim dainavo. Gražu. Išgėriau savo kavą su
medialuna ir išėjau savais keliais, aišku, į sava vaga tekančią milongą.
...
Kaip ir kaskart, kai ateina niekonebepirkimoirviskosuvalgymo
dienos, apima švelni panika, reiškianti „o kodėl turiu iš čia išvažiuoti“.
Graudulys. Gera buvo tanda, kaip gerai, kad ne paskutinė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą