Pamokos

Nusprendžiau išbandyti ankstyvąją milongą El Arranque. Atsiliepimai lieka atsiliepimais, reikia pačiam išbandyti, tiesą sakant, iš vieno bandymo irgi galutinių išvadų nepadarysi.

Apsilankiau šeštadienį. Milonga labai gausi. Nedidelė dalis šokėjų susodinta šokių aikštelės šonuose, ir gausybė - hmmm... didelėje erdvėje aikštelės prieigose. Moterų/vyrų staliukai protingai paderinta. Žmonės beveiki visi nepažįstami. Amžiaus kategorija - pastebimai vyresni žmonės.

Ką gi - pradedam nuo cabeceo. Tai, pasirodo, čia labai lengva. Teisingiau pasakius, atvirkščiai, sunku panepašokti. Nusprendus kiek atsipūsti po energingesnės tandos bandydavau laikyti nuleistas akis, bet vis tiek kažkaip užkabindavo. Aišku, būtų galima ir atsisakyti, bet, deja, muzika buvo tokia dieviška, kad po pirmo tandos gabalo, žiū, akys jau ir pakyla ir priima kvietimus.

Prie ko čia pamokos?

Taigi, pirma pamoka, t.y. savarankiškos cabeceo pratybos. Šioje milongoje nepriimta susižvilgsniavus prieiti prie damos oficialiai pakviesti. "Susicabeseinus" abi pusės eina iš karto į aikštelę. Matyt, tai sąlygoja staliukų prigrūsta pilna salė. Turint omeny, kiek būna klaidų net ir vyrams prieidinėjant prie moterų, toks lengvabūdiškas sandoris man kėlė nerimą. Bet, kas nuostabiausia, suklydau tik vieną  kartą, ir tai galima sakyti nesiskaito, nes staigiai supratusi net nepajudėjau link aikštelės. Cabeceo veikė per labai didelius atstumus, ir, stebuklų stebuklas, su nerimu nuėjus iki aikštelės, kavalierių rasdavau laukiantį manęs, o ne ko kito. Kuo ne pamoka?

Kita pamoka jau sudėtingesnė. Pavadinčiau ją "moterų technika". Bėda toje milongoje ta, kad vyrai šokėjai pasirodė besantys labai "šiaip sau". Antra vertus, nė vieno nebuvo nemuzikalaus. Bet ir nei vienas nešoko taip, kaip esame mokomi šokti, kai mokomės pas mokytojus. Štai ir užduotis moteriai - prisitaikyti prie kiekvieno vyro skirtingo muzikos supratimo ir kiekvieno savaip savotiškų judesių, ir dar taip, kad ir pačiai būtų malonu. Daugeliu atvejų tai imanoma, tikrai. Pavyzdžiui, bešokdamas vienas, žiūriu, kažkaip tinginiauja, beveik nejuda. Pabandžiau užpildyti tą jo neveikimą savais judesiais, ir ką, visai idomiai gavosi :)

Pagalvojau, moterys dažnai pernelyg daug nori iš vyrų, trokšta šokti tik su pačiais geriausiais, nesusimastydamos o kiek pačios yra geros ir ką gali duoti iš savo pusės. Indėlis į bendrą dviejų žmonių šokį turi būti abipusis, tiek fiziškai, tiek emociškai.

-------------------------------

Džiaugiuosi, kad šeštadienio Cachirulio pakeitė vietą, iš Malcolmo į Obelisco Tango. Taip žymiai geriau.

Negaliu atsikratyti stebėjimo "iš šalies". Cachirulio stebėjimai šiuo metu men perša toliau dėstomus  pastebėjimus.

Dalis vyrų, paprastai labai gerų šokėjų, į milongą ateina panepašokti iš viso. Geriausiu atveju išspaudžia vieną kitą tandą. Jiems matyt smagu pabūti ne namie, o senu įpročiu tango aplinkoje. Laimė, tokių labai nedaug. Keletas vyrų, labai gerai šokančių, šoka tik su pažįstamomis, geromis šokėjomis, turistei iki tokių prasibrauti šansai menki. Ir paskutinė, gausiausia kategorija, pavadinčiau "vyrai tradiciniai". Šoka su visomis,  bet, kadangi yra "tradiciniai", arba "vulgaris", visiškai nenuostabu, kad jei moteris ne pažįstama vietinė, pirmenybę teikia jaunesnėms, gražesnėms, su kuo daugiau apnuoginto kūno. Žinoma, privaloma sąlyga - ant kojų laikytis, be šito nepadės ir dekolte iki kelių. Pernai, pamenu, spalio pabaigoje plūstelėjo ženkli užsieniečių banga, Cachirulyje pakvipo muge :))). Žiūrėsiu, kaip bus šiemet, kol kas dar ramu.

_______________________

Jau anksčiau esu pastebėjusi, kad BsAs šis bei tas dingsta. Štai atvykimo dieną papietavome tokiame šauniame teisingame restoranėlyje visai šalia namų, o šiandien (iš tiesų tai vakar, nes dabar jau paryčiai, rašau jau gulėdama lovoje prieš užmingant) keliskart praėjau tą vietą, ir restoranėlio anei ženko! Taip jau yra buvę ir anksčiau. Labai apmaudu, o jau maniau bus galima ten kartas nuo karto pamisti.