Milongos (BsAs 2013)

Buenos Aires milongų daug, kievieną dieną jų vyksta daugybė, galima pasirinkti pagal savo skonį ir poreikį. Buenosairiečiai jau įsisavino elektroninės informacinės erdvės naudą, ir susižinoti kur kas kada galima jau nebe tik popierinėse milongų knygutėse, bet ir internete, mes naudojamės http://hoy-milonga.com/

Ankstesniais metais turėjau smalsumo pažintiniais tikslais  aplankyti kuo daugiau milongų. Dabar gi, atvykus jau ketvirtą kartą, tokio noro nebėra, matyt dėl to, kad gan stipriai pasijuto ankstesnių metų įdirbis - mus jau atsimena, tiek milongų šeimininkai, tiek šokėjai. Jau įprastose milongose nebereikia žvalgytis kaip nežiniukui, nežinant su kuo čia šokti ar nešokti. Kadangi organizatoriai jau atsimena, tai ir vietas pradedame gauti geresnes. Cachirulyje šeštadienį panašu, kad jau turime pastovią vietą! O antradienį Cachirulyje El Beso gavome staliuką pirmoje eilėje, iš šalies žiūrint, su tuo nesusidūrusiems  tas gal ir nesvarbu ar keistai atrodo, bet išties tai labai svarbu kur gauni atsisėsti, nuo to dalinai priklauso kaip ir kiek pašoksi, todėl nori nenori imi branginti tokius poslinkius "karjeroje". O į naują milongą einama tik susiklosčius natūralioms aplinkybėms. Kaip ir pažįstamų partnerių ratas plečiamas pamažu ir atsargiai renkantis, be panikos.

Taigi, trumpai apie tai, kur vaikštau.

Pirmadienis. Be jokių abejonių - El Maipu. Jau treti metai pirmadieniui geresnės milongos nežinome. O šiemet dar ir apsigyvenome šalia, vos už dviejų blokų. Organizatoriai labai mieli ir šilti žmonės, atvykus jau nebereikėjo priminti kas esame, labai maloniai su mumis bendrauja, mano vardą, žiūriu, jau sutrumpino iki Ramo, stengiasi pasodinti kiek imanoma geriau. Maloniai nustebino šeimininko atmintis, po pirmo apsilankymo paklausė, kodėl nešokau tropikalinių, nes anksčiau šokdavau. Kodel, kodėl, nagi bestijos niekas nepakvietė :) užtai vakar atsigriebiau, jau pašokau ir chacarera, ir svingą. Pabandžiau priminti, kad neseniai mano vyras pas juos su malonumu lankėsi, o taip, sako, atsimenam, Evaldo, buenas bailarinas! Mat kaip, ir vardų nepamiršta. Na, bet svarbiausia milongoje - šokėjai. Šioje milongoje, darau išvadą, geras pasišokimas stabiliai garantuotas. Gerų partnerių, vyrų, rieškučiomis semk, ir, kas yra miela, nėra snobiškumo ir pasikėlimo. Šoku čia į valias, ir labai kokybiškai. Prie viso to dar įvertinus ir šiltą atmosferą, rašau šiai milongai aukščiausią balą ir dovanoju jai savo lojalumą.

Antradienis. Kiek komplikuota diena. Pasirinkimas nr.1 - Cachirulo (El Beso). Pasirinkimas su abejone, nes pirmą antradienį milonga buvo pavytusi, be energijos, ir jei kas buvo gero, tai tik faktas, kad po jos neskaudėjo nušoktų kojų. Žmonių milongoje ne itin daug, mažoka pažįstamų, ir jei jau kalbėti atvirai, milonga nuvylė, bet kol kas neaišku, kur galima pašokti geriau. Neseniai antradienį atsirado Yira Yira, teritoriškai netoli nuo El Beso. Bendrakeleivės, pašokus visas imanomas tandas Cachirulyje, tą pirmą  antradienį nuėjo patikrinti Yira Yra. Rado ten šiltą mielą atmosferą, bet ... su labai mažai žmonių. Štai ir konkurencija: dvi greta esančios milongos dalinasi žmones. Dalis pažįstamų rasta Cachirulyje, dalis Yira Yira. Rezultatas - dvi apytuštės milongos. Tiesa, dalį žmonių anuomet dar pasiglemžė futbolas. Antras antradienis Cachirulyje jau buvo kitoks, žmonių prisirinko pilnas klubas, negalėjai milongos pavadinti vangia, tačiau vis tiek ko tai "nevežė". Bandau suprasti kodėl, vieną paaiškinimą bent jau sau turiu. Pirmadienį yra labai gerai El Maipu, išeini iš ten pakylėtas, puikiai prisišokus. Ir ta puiki savijauta neišnyksta dar kurį laiką, toks jausmas, į Cachirulį antradienį ateinu dar nenuleidus El Maipu garo, dar nepasiruošus naujai gerų jausmų ir jaudulio bangai. Tiesiog galbūt neteisingas milongų eiliškumas ir tankumas. Kaip bebūtų, žiūrėsim kaip čia toliau klostysis, ar lojalumą Cachiruliui nepakeis kas nors kitas

Trečiadienis. Gera diena, yra kur eiti. Ne tik kad yra, tenka blaškytis abejonėse. Pirmiausia - kiek susikomplikavęs mano santykis su Lo de Celia. Susikomplikavęs, nes jaučiu didelę simpatiją šiai milongai, tačiau, deja, tenka pripažinti, kad kokybiškai pašokti ten darosi problema. Daug pašokti ten galima, bet dabar jau noriu ne daug, o gerai, ir čia jau ne kas. Vienok šioje milongoje tebegyva nuo senų laikų milongos tradicija, randu čia milongą tokią, kokią noriu matyti ir kokioje būti, netgi, esu tikra, čia ateina ir geri šokėjai, tik jie nelinkę pulti kviesti porai valandų užlėkusią gringą. Gerus rimtus milonguerus čia reikia prisijaukinti, o aš neturiu tam laiko. Jaučiau stebinčius žvilgsnius, esu tikra, kad ateitų laikas ir apturėčiau ne vieną malonią tandą  šioje milongoje, bet į tai reikia eiti lėtai. Deja, aš čia atvykau tik trims savaitėms. Juolab kad ir čia pat, už kampo, Obelisco Tango, trečiadieniais vyksta palyginus nauja milonga "Milongueando en el 40", idėjiškai palaikoma senųjų milonguerų ir jiems prijaučiančių ir kurioje pavyko puikiai pasišokti. Deja, šiai milongai sunkiai sekasi, yra negausi, nors pasišokti joje teko pakankamai ir kokybiškai. Vėlgi, sakyčiau, konkurencija, per pora šimtų metrų greta dvi tos pačios pakraipos milongos, tik viena jau su nusistovėjusia tradicija ir su labai daug žmonių, antra nauja, bebandanti įsitvirtinti. Yra dar dvi milongos, kurios mane domina trečiadienį. Tai dieninė Caning salone, "A Puro tango", tai puiki dieninė milonga, kurioje lankydavausi ankstesniais metais, dabar dar neteko, kaip tik ketiname apsilankyti šiandien. Na ir šiandien bus atgaivinta "La piccola milonga", naujoje vietoje. Niekada nebuvau šioje milongoje, bet girdėjau apie aukštą šokimo lygį joje, noriu nueiti, ką ir padarysiu, beje su dideliu širdies skausmu dėl Obelisco paaukojimu. Na ir kodėl taip - vieną dieną pasirinkimas skurdus, o kitą turi plėšytis tarp kelių patrauklių pasirinkimų :(

Ketvirtadienis. Viena geriausių dienų, kuomet tenka pasipustyti padus ir pasikrauti energija dviems milongoms, nes trūks plyš norisi nueiti į abi. Pirmiausia ankstyvesnė Lujos (El Beso). Milonga, kurioje renkasi išskirtinai geri šokėjai, kiek snobiška publika, milonga, kurioje ko gero aukščiausias šokimo lygis Buenos Aires. Anksčiau mane ši milonga sunkiai įsileidinėjo, vis tik, kai susirinkusieji šoka visi daugiau ar mažiau gerai, konkurenciniu pranašumu moterų tarpe, bent jau atvykusių trumpam,  tampa "fifiška" išvaizda. Fifa per metus netapau, geriau šokti turbūt irgi nepradėjau, bet dėl nesuprantamų priežasčių Lujos dabar mane jau priima. Galbūt suveikė ankstesnių metų įdirbis, suformavęs pažįstamų ratą. 

Sekanti milonga po Lujos - La Cachila (Gricel klube). Su skaudama širdimi praeitą ketvirtadienį palikau Lujos pačiame įkarštyje ir pervažiavau į Gricel. Kas idomu, tai tą patį padarė ir daugiau žmonių :) O čia jau visai kitas reikalas, visai kita energija, čia - gausybė žmonių, susirinkusių maloniai praleisti laiko. Toks milongos žanro tūsas. Kokybės prasme čia didelė šokėjų įvairovė, bet kai jau turi pažįstamų, galima ir atsirinkti su kuo šokti. Pastebėjau, kad nepašokti šioje milongoje yra sunkiau nei pašokt, kad ir kaip bandau atsipūsti kurį laiką nešokant, muzika ir gera milongos energija priverčia vėl ir vėl pakelti akis ir priimti pasirinktinai vieną iš laukiančių žvilgsnių. Užskaitau šią milongą ir ketinu tokiau joje lankytis.

Penktadienis. Iki šiol tai buvo silpniausia diena. Dabar atsirado Milonga de Bs As (Obelisco Tango), išbandėme ją, ir pakolkas nieko geresnio penktadieniui neturime. Nemažai pažįstamų gerų šokėju, organizatorius - etatinis mūsų šokdintojas, tai kodėl gi ne :)

Šeštadienis. Cachirulo (Obelisco Tango). Nagi gerai, kaip ir anksčiau, o ir savo staliuką gavome, kad ir ne gerojoje salės pusėje, bet savas kontingentas susiranda ir iš toli :) Cachirulo, kaip ir Lujos, turi snobizmo kvapo, ir anksciau mane priiminėjo rezervuotai, bet šiemet panašu kad reikalai gerėja :) užskaitau, ir kol nėra geresnės akternatyvos, šeštadienį renkuosi Cachirulo.

Sekmadienis. Diena, kuri priklauso kategorijai "nors persiplėšk".  Plėšytis norisi tarp Lo de Celia, Lujos ir El Beso. Tą ir dariau praėjusį sekmadienį. Apie Lo de Celia  ir Lujos jau parašiau, lieka pasakyti šį tą apie El Beso. Niekada dar nesu buvusi El Beso sekmadieniais. Kadangi atsiliepimai geri, nusprendžiau papildyti savo repertuarą ir šia milonga. Buvau du kartus, ir įspūdis skirtingas. Pirmą kartą patiko labai, daug teisingų, gerai šokančių žmonių, milonga pulsavo gyvybe. Antrą kartą buvo švenčiamas milongos 10 m. gimtadienis. Šventė tai šventė, tai gerai, bet kaip milonga man jau nebepatiko. Salė sausakimša, kontingentas ir atmosfera primena Canning saloną penktadieniais. Apsilankymą pradėjus su turistu iš Europos, kuris visiškai sugadino D'Arienzo, nuotaika nepataisomai subjuro. Ir daugiau nebepasitaisė. Tokiomis sąlygimis belieka apsirūpinti pakankamu kiekiu šampano ir linksmai stumti laiką. Vis tik viliuosi, kad man blogas buvo tik tas tūsinis gimtadieninis vakaras, įprastomis sąlygomis milonga turėtu būti tokia pat gera, kokią ją radau pirmą kartą, todėl iš savo sąrašo jos dar nebraukiu.

Toksai tas lankomų milongų branduolys. Be abejo, milongų čia yra daugybė, ir kiekvienas  atvažiavėlis susikomplektuoja savo rinkinį.