Balaganai

Su Cachirulo milonga mano santykis visada būdavo daugiau ar mažiau komplikuotas. Dar prieš pačią pirmą kelionę benaršydama radau, kad tai - konservatyvias tradicijas puoselėjanti milonga, kas man labai tiko ir todėl nedvejodama ėmiau joje lankytis. Įspūdis dviprasmiškas: tikrai geri šokėjai, beje vietiniai, ir, deja didžiulė konkurencija tarp moterų, kurios, kas įdomu, daugeliu atvejų, arba nevietinės, arbo tokios pusiau vietinės.  Na, bet aš tai šoku su vyrais, kurie vietiniai ir dar gerai šoka... Ilgainiui, lojaliai joje lankantis, ėmiau rasti savo vietą joje, alkana namo po milongos negrįždavau.

Kažkas pradėjo keistis nuo praėjusio vizito kovo mėnesį. Šeštadienis – kaip šeštadienis, bet antradieninė milonga pavirto į kažkokį balaganą. Moterys viena už kitą gražesnės, bet šokdinamos nebūtinai vienodai gerai, ir nebūtinai gražumas padeda, tos, kurios nešokdinamos, nusivylusios palieka milongą, organizatorius, kruopščiai besirūpinantis sėdimų vietų užpildymu ir kastingu, visą milongą moteris kaip šachmatų figūrėles kilnoja iš vietos į vietą...

Toks įspūdis niekur nedingo ir šį, paskutinį kartą šokant Cachrulyje. Negana to, ėmiau pasigesti kai kurių vyrų. Kadangi šiaip jau jie niekur nedingo, sutikdama juos kitose milongose ėmiausi klausinėti, kodėl gi jie nebevaikšto į Cahirulį. Atsakymai pernelyg nenustebino – juos taip įžeidė  organizatoriaus elgesys, kad į Cachirulį nebevaikšto. Ką gi, teko prisiminti seniai sau pasakytą frazę, kad viena tam tikra milonga nėra šventa karvė. Kažkada bandant ją pakeisti kuo kitu nepavyko. Bet šįkart padėtis pasikeitė. Lyg tyčia, antradienio milongoje balaganas nesiliovė, ir lyg tyčia, startavo nauja milonga antradieniais, organizuojama pažįstamo žmogaus, lyg tyčia, joje radau iš Cachirulo prapuolusius man vyrus, o dar ir muzika kur kas geresnė... Panašu, kad rasiu kuo pakeisti antradieninį Cachirulo :)  Linkiu sėkmės "La Calesita"‘i  :)

Ir dar apie vieną balaganą. Kad ir ką kalbėtų tango reklama apie „geriausią milongą Canning salone“, penktadieniais manęs ten varu nenuvarysi. Į Canning einu nebent trečiadieniais, nes tada ten puiki muzika ir balagano nėra, yra normali milonga. Bet šį kartą taip jau susidėliojo reikalai, kad lyg tyčia BsAs vizitą teko užbaigti būtent penktadieniniu Canning. Kitaip tariant, nemėgstamu balaganu. Kurį laiką salonas buvo uždarytas remontui, ir paskutinę mūsų buvimo BsAs savaitę jis buvo atidarytas. Smalsu buvo pamatyti atsinaujinusį, kaip ten bebūtų, garsų tango saloną. O ir labai teigiamų atsiliepimų teko išgirsti. Kad būtų smagiau, užsisakėme stalą savo nedidelei 5 asmenų mišriai kompanijai. Ko gero taip geriausia – eiti su sava  kompanija, nes tokioje didelėje salėje susirasti šokiui partnerius ne tai jau ir lengva, ne tik dėl salės didumo, bet ir dėl žmonių gausos bei įvairovės. Balaganas buvo kokio ir tikėjausi – minia turistų, šokančiųjų patirtis nuo menkiausių pradinukų iki visai gerų šokėjų (netgi pažįstamų). Krūva mokytojų, matyt medžiojančių klientus... O salė tikrai gerai atnaujinta, ypač grindys, kurios pasirodė tiesiog fantastiškos!   Gera kompanija ir mintis, kad atėjau ne pašokti, o praleisti laiko su savais draugais, leido gera nuotaika užbaigti 8-ąjį vizitą į BaAs. Iki pasimatymo, mano Mieste