Ar galima užciklinti?

Prieš keletą dienų, išlydėjusi gražią kompaniją į festivalio milongą, rymojau sau ramiai, apgalvodama, kad ne viską parašiau praėjusiame poste.
Norėčiau erdvę, kurioje vyksta aktyvus tango gyvenimas, sąlyginai pavadinti podiumu. Taip jau yra, esu ganėtinai tikslus žmogus, ir man patinka vaizdinius ir sąvokas sudėlioti į lentynėles
Taigi, kaip jau rašiau, merginoms ant to podiumo užšokti vieni niekai, o vyrams - tai tikras iššūkis. Bet čia tik viena medalio, t.y. podiumo, pusė. Kitas klausimas - kiek ilgai galima ant to podiumo išsilaikyti. Tai štai ką noriu pastebėti. Ogi vyras, jei jau tapo prakutusiu ir daugiau ar mažiau priimtinu tango šokėju, vietą ant podiumo turės iki gyvos galvos, arba, tiksliau, kiek kojos laikys, arba, žinoma, kiek jis pats norės. Dar daugiau, su laiku kaupiantis patirčiai, o su tuo ir šokio kokybei, vyras tango šokėjas tampa vis vertesnis ar bent jau jo, kaip šokio pratnerio geidžiamumas, nemažėja (žinoma, kol kojos laiko...). Pažiūrėkime, kaip dūsauja moterys, grįžusios iš Buenos Airių - didele dalimi dūsavimų šaltinis yra senieji milonguerai, arba, kitaip išvertus, moterys dūsauja dėl patirto šokio džiaugsmo, nepriklausomai nuo šokėjo amžiaus.
Tuo tarpu moterims ant podiumo gerai tik iki tam tikro laiko. Ką ir kalbėsi, vyrai labiau linkę šokdinti jaunas ir gražias, nieko čia nepadarysi, taip jau gamtos surėdyta. Pažiūrėkime į tango žvaigždūnus vyrus. Laikas eina, jie eina ne jaunyn, o šalia jų, na ne visada, bet daugeliu atvejų, šokio partnerė - nesenstanti slyva uoga. Laikui einant vieną pakeičia kita, šią vėl kita, ir šalia amžinos šlovės spinduoliuose besimaudančio to paties šou milonguero matome amžinai jauną, kartas nuo karto vis kitą partnerę. O kaip ne Youtube, ne scenoje, o paprastose paprastų žmonių milongose? Nagi tas pats. Iš dviejų tanguerų - patrauklios pradedančiosios ir patyrusios tūlas šokėjas mieliau rinksis dailesnę. (Dėl to ir sakau, kaip lengva merginoms tame podiume apsigyventi).  Bet nereikia bambėti. Taip juk gamtiška, o ir visiems taip gražiau žiūrisi. Pilnai paaiškinama ir pateisinama.
Tiesiog čia matau tą kitą podiumo pusę, kitą"kraštą". Išėjimą. Vyrai ant podiumo patenka tik nugalėję iššūkius, tik rinktiniai, tvirčiausieji, ir lieka amžinai. Moterys, tiesa, tik turinčios privalomą žavesio minimumą, ant podiumo mikliai patogiai įsitaiso, dažnai ne be plunksnų kedentojų pagalbos, bet užsilieka tik tol, kol jų žavesio (šiaip tai mes juk visada žavios, ar ne?) neužgožia nauja-šviežia-gaivi podiumo gyventojų banga. Anksčiau ar vėliau tenka atsidurti paraštėje.
Pas mus tango dar ne taip seniai. Dar neturime senolių, kaip Buenos Airėse. Būtų idomu pasiknaisioti, kaip jaučiasi senosios milongueros ten. Kaip yra, aišku - garbesnio amžiaus moteris labiau pamatysi porų milongose, kur jos lankosi su sutuoktiniais. O kaip su pavienėmis? Drįstu spėti, kad vyresno amžiaus milongueros neturėtų mėgti į BsAs plūstančių turisčių, paprastai jaunesnio amžiaus. Turistės džiaugiasi prisišokusios su milonguerais, o tuo tarpu vietinės, spėju, dantį grieža ar tyliai liūdi, čia jau kaip kas, jaunesnių gringų nustumtos į pakraščius.
Tai va ir turime, kunkuoliuojantį aktyvų podiumo katilą ir marginalus - prie įėjimo mindžikuojančius vyrus ir negailestingo laiko nurašytas moteris. Ir vieni ir kiti norėtų ant podiumo, bet niekas jų ten nepriima (gal tiksliau būtų sakyti "nemato", juk ta savoka šičia grynai metaforiška). Pirmieji norėtų ant podiumo, bet neturi patirties, antrosios turi patirties, bet ant podiumo ne itin reikalingos. Šiame minties vingyje ir norisi skelti "bingo" - tos podiumo nurašytos moterys gali su savo patirtimi pagelbėti pirmuosius žingsnius žengiantiems vyrams. Žinoma, jei tik kieno nors orumas čia nesugalvoja įsižeisti :)  Tiesą sakant, kartais taip ir būna, kol plunknų nėra, o ant podiumo norisi, reikia juk kažkaip suktis...
Būtų gražus užciklintas ratas. Trūksta man čia tik vieno - motyvo nuo podiumo nurašytoms moterims. Moteriai, kad ji nuolat gerai šoktų, reikalingas nuolatinis maistas - geri partneriai, atiduodama savo patirtį nepatyrusiam, bet nekompensuodama prarastos energijos, ji greitai pavirstų į nieką. Kalbant gamtiškai, prieš išnykdama pavirstų traša naujam augalui. Gražu, natūralu, praktiška. Tikras gamtos ratas.

Bet va nesinori išnykti, nors tu ką.