Trys, šešios tandos per milongą. Tikrai mažai, kai milonga iki paryčių, o žmonių begalė, vis tik festivalis. Tokio rezultato ko gero dar neturėjau.
Tikriausiai visiškai nemoku šokti.
Tikriausiai mano eksterjeras pasibaisėtinas
O galbūt esu nematoma.
Trečias variantas vargu ar tinka, nes mokestį už milongas, o ir nemažą, kad jį kur galas, iš manęs paėmė.
Lieka pirmi du. Kad ir kaip liūdna, tenka su tuo susitaikyti. Niekada Latvijoje nešokau daug. Bet kad šitaip... Atrodo, latviški tango barščiai mane išmetė. Reikia nuvažiuoti dar kur nors. Pasitikrinimui.
Bet ramybės neduoda mintis - o kodėl, kodėl moterys vis tiek eina, važiuoja į kitus miestus pasėdėti milongose. Su nenaudėle mintimi - o gal šį kartą pavyks. Kokia stipri ta tango galia, kad pasmerkiame save kelių valandų knapsėjimui atmerktomis akimis, su priverstine šypsena, o kaipgi, sėdėsi surūgus, tai jau tikrai niekas nepakvies. Sėdime dėl tos vienos kitos tandos. Tiesa, kartais ji gali būti ir viena vienintelė, bet tooookia... po kurios ramiai galima kulniuoti namo.
Ir dar galvoju, kaip negalima pasitikėti įspūdžiais. Jie gali būti tokie skirtingi! Labai priklausomi nuo to, kaip pavyko pasišokti. Kas man iš to, kad festivalyje galbūt buvo gerų šokėjų. Man nuo to festivalis ne geresnis. Man jis geras tiek, kiek daug ir kiek gerai gavau pašokti pati. Paklausite manęs, ar geras buvo Jūrmalos festivalis, deja, atsakysiu, kad prastas. Geriau klauskite kitų, tikrai daug gero išgirsite. Objektyviai vertinti gali tik tas, kas neturi šokio troškimo. Organizacijos sklandumą, programos tinklelį, patalpas, DJ, ir t.t. Galiu parašyti puikų pažymį Jūrmalai už visa tai. Bet vis tiek galų gale sugrįžti prie to paties nepašokimo jausmo. Grįžau iš festivalio visiškai alkana.
Nors gražių įspūdžių vis tiek parsivežiau. Žinojau įš anksto, kad jie bus. Tai mūsų lietuviška tango šeima. Vien dėl puikios kompanijos verta buvo važiuoti. Dėl rytinių pomilonginių pasisėdėjimų. Dėl to juoko, kurio buvo tiek daug. Dėl nenoro eiti miegoti, nes taip gera kartu.
Ir vis tik. Gal reikia lipti iš tų barščių. Jei kas nors sulaikys mane bevažiuojančią į milongą Latvijoje, būsiu dėkinga. O gal ne tik Latvijoje. Kaip jau sakiau, reikia prasitestuoti. Šen bei ten. Ir, kas žino, gal jau laikas į tangopensiją?
Ramune, kaip gerai �ia pasteb�joje apie tuos bevilti�kus laukimus "tango mug�se"!:)
AtsakytiPanaikintia� irgi jau�iuosi pana�iai u�j�rio festivaliuose, tod�l stengiuosi � juos nesivelti. Festivalio gerumas ir blogumas �ia niekuo d�tas, svarbu, kaip jautiesi pats(-i. A� pavyzd�iui, jau�iuosi kaip i� nam� i�ve�tas ka�iukas: vieta nepa��stama, �mon�s neai�k�s, o dar reikia d�iaugtis... Tod�l man geriausia �okti namuose. Esu d�kinga aktyvioms merginoms, kurie � m�s� �alt� Vilni� privilioja visoki� u�j�rio princ� :))