Nepavadinčiau jo prisvilusiu. Geras komandinis darbas, sklandus vyksmas. Kai kam gali pasirodyti, kad nieko čia ypatingo, viskas savaime suprantama, bet žinau, kas už to paprastumo slypi. Ir jei nėra nieko kas erzina, stabdo ar iš viso nevyksta, tai nereiškia, kad taip yra savaime. Tai reiškia, kad apie visas smulkmenas pagalvota ir pasistengta, kad viskas būtų gerai.
Malonu kad ir, pavyzdžiui, iš lentų nutiesti takeliai atviro oro milongoje. Kad damų kulniukai nesmigtų į žemę pastarosioms sumanius nubidzenti iki baro, laužo ar jūros. Beje, ta vieta labai jau graži - jūra, miesto žibriai anapus įlankos, įspūdingas dangus ir... visai nedaug uodų :) Jei dar būtų užtekę proto pasiimti pikniko kilimėlį, būtų buvę visai gerai.
Apėmė pavydas dėl fakto, kad taliniečiai turi puikių salių (o gal ir mes turime, tik nežinom kur ieškoti?). Šeštadienio milonga - puikioje salėje, kurios gėriui deguto šaukštą drėbtelėjo prasta akustika, sugadinusi visą garsą.
Grojo puikus orkestras. Tiesa, penktadienį, kol jis buvo trio, sakyčiau slopino milongos energiją - kažkoks nevežantis. Bet šeštadienį, kai sąstatą papildė dar trys muzikantai, suskambėjo žymiai pilniau. Ir vis tiek pasilieku prie nuomonės, kad šokti geriau pagal tam atrinktus gabalus, o iš gyvo orkestro tikėtis išskirtinai tik šokių muzikos na nėra ko, nėra... Užtai šaunuoliai estai bent pabandę atskirti laiko dalį tik koncertui.
Pradėjau galvoti, kad visai nieko būtų, jei renginio dalis su gyva muzika, mokytojų pasirodymais ir aplodismentais organizatoriams galėtų būti kaip atskiras renginukas, kada nors dieną ar pavakariais, ne kartu su milonga. Bo kol visas šis grožis įvyko, pajutau šaknį į kėdę beleidžianti, apsvaigusi nuo gražios orkestro muzikos, jau ir malonus žiovuliukas apėmė ir toks ramus jausmas - va, tuoj baigsis, ir eisu namo miegoti. Bet reikia rasti jėgų atsibusti iš sąstingio (o tai apie 12-1 va. nakties) ir perjungti pavarą milongai.
Vieną tikrą papeikimą organozatoriams vis tik sugalvojau. ŠVIESOS! Ir kam reikia prigesinti šviesas? Suprantu, kai nėra apšvietimo iš principo, bet kai užgesinamos esančios puikiauios lempos... Apie kokį žvilgsnių gaudymą tokiomis sąlygomis galima kalbėti?
Pradedu mokytojus vertinti ir pagal tai, kiek jie bendrauja su "tauta". Būna visaip. Deja, šio festivalio mokytojai išskirtinai laikėsi "elito" pozicijos. Kaži, ar gali tokį elgesį bent kiek koreguoti organizatoriai? Mes, vilniečiai, jau įpratome artimiau bendrauti su atvažiuojančiais mokytojais, gal čia padeda ir "užklasinė" veikla baruose bei tangiečių namuose? :)))
Na ir nusibambėjau. Bet juk teisybė. Kad ir nuoširdžiai ir gerai viskas padaryta, bet vis tiek tai šabloninis formatas - pamokos + milongos su pasirodymais. Bet turbūt daugumai to reikia.
Nors man tereikia pašokti, kuo geriau ir pageidautina kuo daugiau.
Grįžau pašokusi. Ir atšviežėjusia dūšia. Maždaug kaip perkrautas kompiuteris.
Iki kito karto.
--------------------
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą