Moterų infliacija

Visuomet milongose stengiuosi būti draugiška ir susipažinti su šalia sėdinčiomis moterimis. Ką ten stengiuosi, tai tiesiog natūralus poreikis pasižmonėti. Taigi, milongoje eilinį kartą klausiu naujos kaimynės iš kur ji (nes iškart matosi kad ne vietinė). Ji sako „oi, aš spanishkai ne ne ne...“, na gerai, tada jau angliškai to paties paklausiu, tai ji atsako, kad „originaliai“ yra iš Lietuvos. Stengdamasi neparodyti savo didelio nustebimo, jei jau taip, pasitikrinimui lietuviškai paklausiau, ar kalba lietuviškai :) Ji kone išvirto iš koto (aš irgi beveik). Toliau  bendravome lietuviškai. Lietuvaitė, bet jau 15 metų kaip gyvena JAV. Atvyko į BA pirmą kartą. Moteriškė jau visai ne lietuvišku, o amerikietišku temperamentu krykštavo, kaip jai čia viskas nauja ir netikėta, vyrai-moterys atskirai susodinti. Paklausiau, o tai kokios maždaug pas juos milongos, tai ji pasimuitė ir mislingai atsakė, kad...  na... ten jinai ŠOKA VISĄ LAIKĄ. O čia (jos garbei turiu pagirti už greitą tikslų įvertinimą) toks įspūdis, kad reikia save PARDUOTI.

Taip, čia, BA, taip paprastai, bent jau elitinėse milongose, nepašoksi. Reikia save parduoti. Išvaizda, asmeniniu žavesiu ar pirmaprade jaunyste, o gal geru šokimu. Bet parduoti tenka. Kitaip liksi visam vakarui saugoti savo kėdės.

Su nostalgija pamenu tuos laikus, kai 2010-aisiais pradėjau savo vizitus į BA, kuomet vyrai milongose dar buvo su kaklaraiščiais.  Su laiku pradėjo dingti kaklaraiščiai, paskui ir švarkai. Dabar dažniausiai šoku su demokratiškai marškiniuotais vyrais, kurie, jau ne pirmas kartas, kai kalbamės tarp šokių, susigūžę apsidairo liūdnu žvilgsniu ir sako: „daug moterų“. Jei esam geri seni pažįstami, sarkastišaki priduriu, kad daug moterų užsieniečių sąskaita.

Kadaise, kai aš dar nebuvau gimusi, greičiausai save „parduoti“ tekdavo vyrams. Tai nerdavosi iš kailio siekdami moterų palankumo, ir gerai atrodyti besistengdami, ir tango šokio griebdamiesi. Ir tai dėl moterų, kurių nebuvo daug, dėmesio.

Infliacija – paprastu vaikišku supratimu tai yra kai  daug pinigų, o nelabai ką už juos nupirksi.

Tango srityje dabar vyrauja „moterų infliacija“ (termino autorystę palieku Evaldui). Yra daug moterų, norinčių šokti. Bet tango šokančių vyrų yra žymiai mažiau, taigi, mažai tango, kurį gali gauti. Į europinius renginius, siekiant užtikrinti prisišokimo kiekybę, dalyviai registruojami, ir ne bet kaip, o kontroliuojant lyčių  balansą. To pasekoje už borto lieka minios moterų be šansų pakliūti į tango renginius. Sekantis žingsis jau prognozuojamas - į BA plūstančios moterys iš viso pasaulio, su naivia iliuzija, kad čia lyja vyrais. Su naivia iliuzija, kad jau kur kur, o bent jau BA tai pašoks.

Ne, brangiosios, vyrais čia irgi nelyja. Šiaip čia jų gal ir normaliai būtų, na, gal su nedideliu nepritekliumi, bet, užplūdus milongas neproporcingam kiekiui moteriškos lyties viešnioms, situacija darosi šiaip sau... Turiu įtarimą, kad kai kurie vyrai tiesiog apribojo vaikyčiojimą į milongas, o tie kurie dar tebeeina, jau dūsauja minorine gaida, kad daug moterų. Tokia užplūstanti moterų gausa glumina vyrus, jie tiesiog jau „nebeapsidirba“ su tokiu moterų kiekiu. O kai taip, tai gal geriau į krūmus...

Kodėl apie tai rašau?

Pirma, nostalgiškas nerimas dėl tango ateities artimiausiais dešimtmečiais. Per daug nesijaudinu, jei kažkas mutuos, kaip kad kaklaraiščių  išnykimas. Labiau neramina galimas pačių vyrų išnykimas, bet čia jau nežinau ką ir pridurti , ta tema geriau jiems ir pasisakyti.

Antra, tenoriu įspėti moteris, turinčias ketinimų „nuvažiuoti į BA ir jau kad prisišoookti...“. Gali tekti daugiau ar mažiau nusivilti.

p.s. mano nauja pažįstama lietuvaitė mikliai susirado žemietį iš Amerikos ir jiedu šoko ne vieną tandą... Nabejoju, kad pastabi šokėja ir vėliau savo viešnagės BA metu ras būdų kaip save „parduoti“. Nes infliacijos metu prekę gauti reikia apsukrumo :)