Punktualumas BA ir Social tango

Visada gėrėjausi tuo faktu, kad taksi pasigauti BA vieni niekai. Tik iškiši nosį į gatvę, na gerai, į ne pačią smulkiausią gatvę, ir taksi rieškučiomis gali semti. Po milongų, kai laukiu autobuso stotelėje, taksi taip ir sėlina, sulėtina greitį ties stotele su viltimi - o gal kas nors susigundys.

Bet štai jau pora kartų susidūriau su taksi trūkumu.

Pirmas kartas – iškart atskridus į BA. Atskridau ankstų pirmadienio rytą, kas netrukus pasirodė svarbi detalė. Kuo sklandžiausiai praėjus visas patikras ir pasiėmus bagažą, ne mažiau sklandžiai įsėdau į autobusą, vežantį iki Puerto Madero terminalo. Įvažiavus į miesto centrą sklandumas sušlubavo, nieko nepadarysi, pirmadienis, darbo dienos pradžia, kamščiai. Terminale įsijungiau uberį ir ėmiau medžioti mašiną. Ajajai, dėl didelės paklausos pavežimo kaina išaugusi daugiau kaip 2,5 karto ir vis auga... Na jau ne, nuriedėjau su visu lagaminu iki Retiro stoties, pro kurią važiuoja daug taksi.  Ir čia bėda – taksi važiuoja, bet visi užimti! Taip dar nemačiau. Baigėsi tuo, kad net nebežiūrėjau į laikrodį, kiek man laiko kainavo atvažiuoti iki namų. Dabar jau žinosiu, kad piko valandą net ir BA su taksi striuka.

Antras kartas užklupo keliaujant į renginį. Įlindau į metro, sulaukiau traukinio, o įlipus ir dar įtartinai ilgai nepajudant iš vietos, buvo pranešta, kad dėl techninių priežasčių trasoje traukinys ir nejudės. Pažiūrėjus į laikrodį, supratau, kad viešojo transporto alternatyvos jau netinka, tad puoliau į gatvę gaudyti taksi, vienintelio imanomo išsigelbėjimo norint patekt į vietą laiku. Šnipštas. Daug taip pat galvojančių kaip aš. Taksi BA daug, bet aiškiai tiek, kiek reikia vidutiniškai. Labai nusiminiau nenuvykusi į renginį, beliko pasiguosi, kad kiek pataupiau kojas, kurios, nušoktos ir nuvaikščiotos, skauda jau be perstojo.

Dabar apie tą renginį. Prieš kelis metus čia buvo pastatytas tango spektaklis “Social tango”. Trumpai parodžius, dingo. O pataikyti atvažiuoti kada rodė, labai norėjau, deja, niekada nesutapo mūsų laikai. Ir štai dabar  prieš atvykstant pamačiau, kad Social tango atgimsta ir jo fragmentai bus rodomi tango renginyje, vadiname tango peña, du šeštadienius iš eilės, kiekvieną jų po skirtingą fragmentą. Valio. Kadangi pats tango renginukas nelabai domino (tango pamoka atvirame ore ir paskui milonga, visa tai rimtai milonguerai “per žemas lygis”), pirmą šeštadienį nuvažiavau nepersistengdama pataikyti į pradžią, nes paparastai visokie pasirodymai būna milongoms įpusėjus. Ech, deja deja. Priartėjus prie vietos, pamačiau, kad reikalas pačiame įkarštyje ir gal net jau prie pabaigos. Na, bet dar spėjau šį tą pamatyti, ir tai, ką pamačiau, užplūdo pačiomis geriausiomis emocijomis. Ne tik dėl tų gražių suknelių, patiko pati projekto idėja. Veiksmas vyko ne ant scenos, o šokių aikštelėje (scenoje grojo orkestras), tarp profesionalių šokėjų pasirodyme buvo įmaišyta paprastų šokėjų, t.y. šokėjų iš milongų, ekrane buvo rodoma interviu su tais šokėjais, bet kas nuostabiausia, taigi aš tuos žmones iš milongų pažįstu. Tikrai buvo miela dar net nepriartėjus prie šokių aikštelės ekrane pamatyti Juano, su kuriuo taip mėgstu šokti, “kalbančią galvą”, o paskui ir jį patį, dalyvaujantį choreografijoje, milongos, į kurią ėjau po to tą vakarą, organizatorių, kitus šokėjus. Paskui su Juanu dar pašokome. Pasibaigus parodomajai choreografijai, šokėjai pasikvietė šokti žmones iš žiūrovų, na, ir taip natūraliai prasidėjo milonga. Scenarijus nėra netikėtas, bet projekto žinutė man labai patinka: tango yra socialus, jis yra skirtas mums visiems, imkime ir šokime jį. Daug aišku neprišokau ten, jau vien dėl praktinės priežasties, nes reikalas vyko atviroje erdvėje lauke, baisu buvo palikti rankinę voliotis nesaugomai. Bet pažiūrėti, kaip vos pramokę šokti sukinėjasi šokių aikštelėje, buvo miela. Jaunimas, senimas, su bateliais, su kedais, su paltais, marga minia, kaip ir pats tango.

Kitą šeštadienį jau nutariau vėl atvykti pažiūtėti jau nuo pradžių, bet jau supratau, kad reikia nevėluoti, ir susiplanavau laiką teisingai. Ir pasirodė, kad vis tik neteisingai. Dėl to nelaimingo aukščiau aprašyto transporto sutrikimo antro raundo taip ir nepamačiau. Tokia jau matyt buvo mano dalia. Vis tiek džiaugiuosi, kad bent šį tą pamačiau.  

Tada, kai buvau pasižiūrėti Social tango, pasigėrėjusi šokančiais, patraukiau link metro važiuoti į milongą. Kadangi sekančią dieną laukė valdžios rinkimai,  Casa rosada (prezidentūros) prieigos buvo apstatytos tvirtomis metalinėmis užtvaromis, Plaza de Mayo radau daugiau nei visada protesto apraiškų, šį kartą dėl nuvilnijusio per šalį reikalo su vienu žmogumi, protestų dalyviu, kuris jau kuris laikas po to, kai buvo žandarmerijos sulaikytas, buvo dingęs, ir štai ką tik buvo rastas negyvas. Žvakutės, tekstai, tylūs susikaupę žmonės.

Margas tango, margas ir gyvenimas. Ir viskas kas vyksta gyvenime, yra šalia.