Pasiblaškymas po žemės rutulį – atostogos Kinijoje, po to
dar tango renginys Vokietijoje - galiausiai baigėsi čia, namie BA. Pajutau
didelį skirtumą tarp keliavimo naujose šalyse, kur viskas taip kitaip, kad net
atrodo jog gatvės nebemoki pereiti, ir įprastos aplinkos. BA man ir namai, kur
viskas įrasta, bet kartu ir labai toli nuo Lietuvos, kur vis tik gimta žemė ir
kur gyvenu nuolat. Geras derinys.
13 numeris, kaip jam ir dera, turi juk būti paženklintas kuo
nors negeru. Tas negerumas pasireiškė techniniu gedimu – namuose nėra interneto.
O telefonas tai jau seniai neveikia. Pasaulio pabaiga. Aš rimtai, nes be
interneto negaliu dirbti, o dirbti mirtinai reikia. Na, bet išgyvenau. Tik pora
dienų laikino ofiso Starbukse, ir vėl viskas grįžo į vėžes.
Ketinau atvykusi pirmą dieną pailsėti ir niekur neiti, vis
tik ką tik po gausiai prisišokto encuentro, o ir skrydis su 2 persėdimais,
reikia pailsėti, be to, trečiadienis, kai nėra gerų milongų.
Bet kur tau. Dievai juokiasi iš žmonių planų. Buvau
išprovokuota ateiti į Lo de Celia. Žinoma, nepasigailėjau. Trečiadieniniame
„Barajando“ žmonių nedaug, geras šokėjas tik vienas, dėl kurio ir atėjau, na,
dar keletas neblogai šokančių pažįstamų.
Bet ai, kartais nekokį šokimo lygį atsveria kiti dalykai. Gal šokėjai ir seni,
ir ne itin gerai šoka, bet užtai kaip linksma! Ketinantiems pirmą kartą atvykti
į BA ir norintiems pamatyt „tango autentikos“ gal net rekomenduočiau Lo de
Celia kaip vieną geriausių vietų tam. Čia toks tango muziejus, bet ne tik
pažiūrėjimui, o ir sudalyvavimui. Jei kruopšiai lankėte tango pamokas, čia
galite visa tai pamiršti. Čia teks šokti kaip šaukia širdis ir muzika, o ne išmokta
„moterų technika“. Net jei didžiuojatės, jog mokėtės pas per Europą
šuoliuojančius argentiniečius maestro, pamirškite tai. Čia Argentina, ir šokti
čia teks taip, kaip šokama BA. Ir beje, tas ne visiems būtinai patiks.
Vienas dėdė, klausinėdamas apie mano Lietuvą, paklausė, ar
Lietuvoje vyrai šoka taip, kaip BA. Vyrai! Ne visi šokėjai, o būtent vyrai. Aha, patiko, mauč bobos, šoksit taip,
kaip šoka vyrai :) Na bet
rimtai, toną šokiui užduoda vyras. Beje, čia tokios sąvokos kaip „rolės“
neegzistuoja. Bent jau milongose-muziejuose.
Autobuso stotelėje
po milongos sutikau dar vieną savo vieną seniausių „tango meilių“ ir matytą
moterį, išėjusius iš „Obelisco“. Malonus susitikimas ir pasiplepėjimas kelyje,
aptariant ir nesenus pasikeitimus milongose. Na va, būčiau likus ilsėtis namie,
tai nei būčiau pasilinksminusi, nei sužinojusi vertingos informacijos.
...
Milongos, tiesą
sakant, pavytusios. Atsakymai, kodėl mažai žmonių, standartiniai – „brangu,
žmonės neturi pinigų“, arba „šiandien šalta“.
Kad tų pinigų mažai,
tą jau girdžiu metai iš metų. O žmonės kaip šoko, taip šoka. Nes o kurgi
daugiau bent trumpam užmiršti žemiškas problemas, jei ne milongoje. Argentina
verkia, o žmonės apsikabinę šoka.
