Ganiava

Kartais teisybė triumfuoja. Teisybė – tai tada, kai milongoje ryškiai daugiau vyrų. Miela šiandien buvo apžvelgti iš pilnutėlės šokių aikštelės beveik tuščią moterų   pusę ir pilną vyrų eilę. Ir nereikia jokių registracijų lyčių balansui išlaikyti.

Lyg ir šiek tiek piktdžiugiškai aš čia, bet iš tiesų tai ne, aš tiesiog džiugiai.

El Maipu milonga man visada miela. Gal čia ir, jei jau kalbėti apie šokimo lygį, jis ne pats aukščiausias, bet blogų šokėjų čia nėra, yra geri, labai geri, ir vienas kitas perliukas. Man taip net labiau patinka. Europos renginiuose, kur susirenka rinktiniai šokėjai, aplinka nėra natūrali. Natūralu, kai tave supa įvairūs žmonės.

Šiandien turbūt dėl tokios vyrų gausos šokti teko išsijuosus. Net vandens nusipirkti įstengiau tik įpusėjus milongai. Gali pasijusti karaliene, kai pakanka tik blakstienas pakelti, pamatai pulką į tave spoksančių vyrų, ir jau yra su kuo šokti. Visoms mūsų moterims noriu palinkėti tokios laimės .

Žmogus, kuris per Pugliesijų tradiciškai sušunka „Bien, papá“, sulaukė konkurencijos.  Šūkauti per Pugliesijų ėmė ir senukas Roberto (tas, kuriam 95,5m). Šokau Pugliesijų su šūkio autoriumi, ir kai tik baigėsi daina, Roberto, šokęs šalia mūsų, staigiai sušuko „Bien, papá“ ir staigiai susigūžė, jam įkadin žymiai garsiau suriko maniškis partneris, norėdamas būti originalus, pakeitė tekstą į „Bien, maestro“ tada jie draugiškai apsikumščiavo. Trenkti žmonės, bet linksma.

Galiu patvirtinti, kaip vyrus žeidžia moters atsisakymas šokti. „Atsiuvau“ pora visiškai teisėtai, nes, įsivaizduodami mano draugais, galinčiais bet kada mane pasiimti, priėjo be cabeceo. Nors atsisakiau mandagiai, abiem atvejais visai dingo iš milongos. Hm, negi išties taip jau orumas pažeistas? Pirmasis išėjo iš milongos taip ir nesušokęs nei vienos tandos. Nesmagu man, bet tai ko eina nepamirksėjęs?

Po milongos atėjusi į autobusų stotelę važiuoti namo, radau ten jaunų ispanų porelę, jau antrą dieną iš eilės sutinkamus milongose. Pasirodo, ne tik į panašias milongas vaikštom, bet dar ir gyvena jie šalia manęs. Nedidelis tas tango pasaulis, nedidelės ir Buenos Aires.

Jaukios pakasynos

Jau spalio mėnesį kai buvau, sekmadieninės Lujos mirinėjo. Nepagerėjo ir dabar, bet kadangi buvo pranešta, kad šiandien bus paskutinė Lujos sekmadienio milonga, nutariau nueiti, iš solidarumo ir šiltų jausmų šiai milongai.

Tiesą sakant, slapta tikėjausi, kad ta proga ateis daug žmonių. Bet daug neatėjo, susirinko vargani kokie 30 – 40 šokėjų, dauguma moterys, dar dalis jų – poromis, taigi vyrų, su kuriais galima šokti, ne fontanai. Bet kas nuostabu – ogi taip jau nutiko, kad jaukiai ir maloniai prisišokau. Nebuvo kiekybės, bet buvo Lujos būdinga aukšta kokybė, buvo cabeceo be streso, šiluma ir ramybė.

Kalba, kad milonga žada po kiek laiko atgimti. Turbūt kitoje vietoje. Sekmadieninės Lujos nesėkmės priežastį visi kaip vienas įvardija nesimpatišką vietą. Aš dar pridurčiau – ir nelabai vykęs DJ. Ir dar manau, kad bent jau man sekmadienį yra bent kelios patrauklios vietos, kurioms tenka save dalinti. Išties geriau nereiktų dalinti. O dabar ką gi, milongos organizatoriai kiek atsikvėps ir turės laisvus sekmadienius, apsiribodami ketvirtadienine Lujos.

Išsiilgusi vasariškos šilumos, pasielgiau kiek neapdairiai, atsipalaidavusi parke. Pasekmė – raudona kaip virto vėžio dekoltė, ir dar pėdos. Nebeaišku kokiom milonginėm drapanom ir  bateliais tai dangstyti, vis tiek matosi ir partneriams milongose tenka aiškintis kodėl esu raudona. Laukiu, kol laikas išgydys.

Roberto

Kai vaiko paklausia kiek jam metų, dažnai atsakymas būna „trys su puse“, „keturi su puse“, ir t.t. Kada nors tos pusės baigiasi.

Šiandien šokau su senuku spirgučiu Roberto, apie kurį jau rašiau kai buvau BsAs praeitą sykį (2015.09.22 įrašas). Kažkaip išėjus iš kalbos, jis man pasakė pora skaičių. Kad šoka jau 78 metus, ir kad jam metų – 95 su puse! Taigis, tos pusės prie metų kada nors baigiasi, o kažkada ir vėl atsiranda.

Ir nemanykit, kad šokau su kokiu nors kretančiu senoliu! Šokti buvo puikumėlis. Ir per visą milongą, kiek jis buvo, tai sėdėjo tik dvi tandas – Pugliesie ir roko.

Tai štai koks tas Roberto