2022 m. lapkričio 16 d., trečiadienis

Nr.19 Nedašokito gydymas

 Jau kad suplūdo visi, kas netingi, į BA! Ypač moterys. Tie, kas nuolat čia lankosi, ir tie, kas dėl pandemijos atidėjo savo galbūt pirmąją kelionę. Pora pandeminių metų kaupęsis burbulas sprogo! Na, ir neabejotinai nuostabus metų laikas  traukia žmones atvykti čia būtent dabar. Milongos kai kurios per siūles braška.

Man tai, kai nebūnu BA, kaupiasi nedašokitas. Todėl atvykus pirmiausia puolu pasisotinti šokimu. Godžiai imu viską, kas juda tango žingsneliu. Kai jau pasisotinu, galima pradėti oriai gyventi, į milongas vaikščioti ne kasdien, o atėjus prigesinti medžiotojišką žvilgsnį.

Galvoju, kaip gerai tas tango. Pasaulis eina iš proto – Europoje karas, čia nuolatinė krizė (dabar žmonės sako, kad na dabar tai jau ypatingai blogai), bet ateini į milongą ir randi konstantą, užuovėją užsimiršimui nuo visokių negandų, o šypsenos ir apsikabinimai gydo geriausiai.

Konstanta – tai pats tango gyvenimo buvimo faktas. Bet ne jo detalės. Jei pabuvai BA prieš kelis metus, susiradai kas patinka, pripratai prie to, ir galiausiai vėl išsiruoši atvykti su įsisvajojimais, kaip ateisi į pamėgtas vietas ir rasi pamėgtus žmones, įsisuksi į įprastą rutiną, mesk tas svajones. O taip, daug ką rasi taip pat, bet daug ko jau ir nebebus, bus kitaip. Ir nereikia dūsauti verkšlenant, nes išlieka esmė, stuburas. dėl ko tango vis dar gyvas.

 

Buvo tokia milonga penktadieniais „Obelisco tango“ klube. Keliskart tik buvau nuėjus, nes ne mano tai, tiek, kad organizatorius geras pažįstamas ir maloniai priima. Labai jau didžiulė ta milonga, ir minia joje marga, kas gal ir atspini milongos pavadinimą „Milonga de Buenos Aires“, suprask, viso miesto milonga, skirta visiems. Yra ir labai gražių momentų joje nutikę man, todėl kažkur sąraše ta milonga pas mane buvo kaip atsarginis variantas.

Per pandemiją „Obelisco tango“ nebeliko. O ši milonga atgimė kitoje vietoje (Abasto) ir kitą dieną – iš penktadienio persikėlė į šeštadienį. O vieta - iš pradžių nesupratau, kas čia man ne taip, kol vienas pašnekovas, išreiškęs nepasitenkinimą, kad milonga, fui, viešbutyje, apšvietė man protą. Mums, europėnams, pratusiems prie visokų encuentrų įvairiausiose tam išnuomotose vietose, tas nesujaukia „fengshui“, bet čia tai – taip, didžioji dauguma milongų vyksta tango klubuose – vietose, dedikuotose milongoms. O čia štai milonga viešbutyje, tik pamanykite! Tiesa, tikrai ne vienintelis variantas, štai kad ir “Sunderlandas” – vyksta sporto salėje.

Bet pati milonga liko tokia pati – didelė tiek erdve, tiek žmonių skaičiumi (link 300), tiek savo „liaudišku-masiniu“ braižu. Nuėjau jau dukart į tą milongą, ir abu kartus atėjus apima jausmas „viskas, man galas, nei aš čia pašoksiu, nei ką“. Bet galiausiai abu kartus viskas baigėsi šiaip ne taip susigrabaibytu visišku užsiganėdinimu. Net nežinau kaip tas pavyko. Pavyko keistų dalykų – pvz. tobulas cabeceo su nepažįstamu iš labai toli, per visą salės ilgį. Arba pamatau, kad atėjo žmogus, su kuriuo šoku milongas ir Troilo, bet jis pasodinamas beviltiškai toli nuo manęs ir prarandu viltį, kad mane pamatys, bet žiū, užgrojus Troilo, jis sugeba mane pamatyti, ir jau šokam.

Patiko man antro apsilankymo šioje milongoje uvertiūra. Susodinimas. Masinė tai masinė milonga, su krūva nepažįstamų žmonių, bet mūsų stalas tame jomarke kaip tai spontaniškai atlikome susipažinimo ritualą, visos susipažinom, vardai (juos pamiršau beveik iškart), kas iš kur (portenos, čionykštė venesuelietė, viena „iš pampų“ , aš iš LT, dar kažkas), paplepėjom, apšilom emociškai, ir išties mūsų mini erdvė įgijo jaukumo.

Lujos – beprotybė, tiek daug žmonių El Beso dar neteko matyti. Vėlgi, pradžioje palaidojus viltis pakankamai prisišokti toje košėje, galiausiai viskas baigėsi puikiai, ne veltui tai mano mylimiausia milonga. Na, jei nekalbėsim apie tai, kaip sunku šokti tokioje tirštoje žmonių masėje. A, tiesa, mažytis linksmas momentas Lujos milongoje: per loterijos pertrauką, kai pristatinėjo įvairius organizatorius, buvau pristatyta kaip mūsiškės MU organizatorė. Miniai žmonių! Žodžiu, nuskambėjo kvietimas važiuoti į Lietuvą, į MU J  Analogiškas pristatymas kadaise ištiko ir Evaldą, jis buvo pristatytas kaip anuomet mūsų organizuotos „Miloga tipica“ organizatorius. Smulkmena, o smagu J

 

Na, ir maistas. Kiek jo čia daug! Nekalbant apie restoranus bei kavinukes kiekviename žingsnyje, kiek dar maisto parduotuvių parduotuvėlių!  Didelės parduotuvės, mažos kinų parduotuvėlės, visokios alia sveikuoliško maisto krautuvėlės, šviežių makaronų krautuvėlės, ledų krautuvėlės, bandelių, daržovių krautuvėlės, amžinai veikiantys kramtoškių kioskeliai ir pan.  Viską išbandyti būtų per didelis iššūkis. Ir nesistengiu, bet džiugu matyti gyvą miestą, kur gali vidurnaktį grįžtant iš milongos nusipirkti ledų…