Practica MU

Priartėjus 700-ajai "Practica MU", susivokiau, kad tai jau visai nemažai. Taip, tai tik skaičius, bet jis byloja kaip ilgai ta mūsų MU gyvuoja. 

Nors čia paprastai nugula įspūdžiai iš Buenos Aires, bet pagalvojus, kad MU juk neamžina ir su tokiu "stažu" nusipelnė bent vieno paminėjimo šiame blog'e.

Nors organizuojant MU ir buvo į tai įdėta nuosava dūšia pilna apimtimi, kažkodėl nesistengėme kaip nors dokumentuoti faktus. Todėl jos istorija - tiek, kiek išliko atmintyje. Kažiek ryškių prisiminimų, kažkiek miglotų, tiksliai nebežinant datų, bet jei neprisimeni, tai gal ir nėra taip jau svarbu...

Tiksliai prisimename tik kada pradėjome, nes nupiešta MU paveikslėlyje. Kaip gerai, kad kažkada nepatingėjau San Telmo sekmadieniame turguje užsakyti nupiešti lentutę su užrašu "Practica MU" tradiciniu fileteo stiliumi. 

Taigi, pradėjome 2008 metais. Visiškai pragmatišku tikslu - tuo metu šokti jau lyg ir buvome pramokę, tačiau įgūdžiai buvo dar kuklūs, ir nors jau ir buvome šokantys kelis metus, bet milongų gausos dar nebuvo, tad idėja tango praktikai gimė natūraliai. Namuose, "tik sau", neįdomu, tad su Evaldu išnuomavome nedidelę salę VRM rūmuose, pakvietėme psisijungti ir visus kitus norinčius. Pradžioje būdavome vos kelios poros. Palengva besipraktikuojančių daugėjo. Galiausiai iš nedidukės tamsios salytės persikėlėm į erdvesnę, o žmonių susirinkdavo vis daugiau. Praktika trukdavo 1,5 valandos, visai kaip pamoka. Ir, pamenu, salę galėdavome turėti tiksliai tas numatytas 1,5 valandos, tad dauguma susirinkdavome dar prieš pradžią ir už durų smagiai pasiplepėdami laukdavome starto, kada būsime įleisti ir galėsime šokti.

Į milongą tada dar visai nebuvo panašu, nors palengva tas virsmas vyko. Ir jau niekas nepasakys, kada praktika pasidarė labiau milonga. Čia kaip vaikas - auga, auga, ir vieną dieną supranti, kad jau suaugęs. Taip ir mes, 2008-ais praktikavomės kaip kojas dėlioti, o dabar štai susirenkame tiesiog pašokti. Tas užaugimas pilnai suvoktas buvo matyt tuomet, kai pradėjome šokti dabartinėje salėje Ševčenkos g. O praktikavimosi idėja nepamiršta, juk ir pavadinimas įpareigoja - "Practica MU" visada laukia ir pradedančiųjų, kuriems dabar jau tikrai lengviau, kai patirtis gali būti perduodama iš kartos į kartą.

Apie pavadinimą. Kas per MU? Retkarčiais kai kas parašo "MŪ", kas asocijuojasi su karve :) Ne, pavadinimas ne apie karves, nors jų romatiškos akys gal to ir vertos. Taip jau išėjo, kad pradėjus šokti, Evaldas rimtai ėmė domėtis tango muzika, greitai atėjo suvokimas, kad muzika - ne šiaip garsinis priedėlis prie šokimo, o lygiavertė sudedamoji (ir labai svarbi) šokio dalis. Galų gale ir praktinis sumetimas buvo, jei jau organizavome praktiką, reikėjo parūpinti ir muzikos. Čia ir prasidėjo Evaldo tangomuzikinė kelionė, gilinimasis į neišsenkančius tango muzikos klodus. Atsirado noras edukuoti visus mūsų vietinius šokėjus. Gan ilgai praktikose buvo grojama tik kokių trijų orkestrų muzika. Kiekvieną savaitę prieš trečiadienį Evaldas parašydavo anonsą - kokių orkestrų muzika skambės, kas tiems orkestrams būdinga, visokių istorijų iš orkestrų bei dainininkų gyvenimų. Ilgainiui buvo atsisakyta to apsiribojimo 2-3 orkekstrais, bet muzikinio edukavimo idėjos neatsisakyta, ir toliau siekėme, kad šokėjai pažintų muziką. Technologijų senais laikais dar nebuvo itin daug, tai kažkokių būdu Evaldas gavo (parsisiųsdino iš Amerikos!) didelį popierinį albumą su orkestrų pavadinimais. Keičiantis tandoms, surasdavo ir atversdavo reikiamą tandai puslapį, būdavo pastatyta taip, kad visi matytų. Kol galų gale tas albumas visai susitrynė...  Pamenu, kai DJ'auti MU jau ėmėsi ir kiti žmonės,  Wiktoria savo DJ'avimui, prašydavo duoti "knygutę", kad irgi galėtų suteikti informaciją apie grojamą tandą. Taigi, baigiant mintį dėl pavadinimo, "MU" - nuo žodžio "muzika". Na, tap pat dar ir pasigavus tuomet buvusių analogiškų pavadinimų stilių - Buenos Aires buvo "Practica X", JAV, Hustone - "Practica H", tai kodėl mums nepasivadinus "Practica M"? Bet jei jau M, tai kodėl ne MU ("muzika")? Taip ir liko "Practica MU".

Saldainiai... Jie atsirado seniai, tada, kai VRM rūmuose perėjome į didesnę salytę ir ten jau buvo stalas. Vienas. Juokavome sakydami, kad saldainiai ne šiaip sau - taip viliojame žmones ateiti šokti. Bet išties ir tomis kukliomis sąlygomis norėjosi šiokios tokios meilės praktikai/milongai suteikti. Ir taip jau nutiko, kad meilė įgavo saldainių formą, ir tie saldainiai taip ir išliko iki šių dienų, kaip pastovus privalomas motyvas.

Begalinė yra tik visata (nors ir tai - kas žino...). Anksčiau ir vėliau baigsis MU epocha. Bet kol "Practika MU" gyvuoja, mylim ją kap savo kūdikį ir stengiamės, kad tai būtų vieta, kur randi pastovumą, kur žmonės ateina "kaip namo", kur skamba aukso amžiaus muzika, ir nors tai neformali milonga, bet čia gerbiami ir puoselėjami BA milongų įpročiai ir taisyklės.