Ir vėl :)

Vieną gražią dieną supratus, kad darbe neužilgo laukia dideli darbai ir ilgam, o tai reiškia, kad rudeninė BsAs rutina neišdegs, ir išdegs dar nežinia kada, kas prilygsta kone tragedijai, skubiai apsirūpinau tuo gražiu aviabilietu.

Šįkart teko pasiorganizuoti kiek sudėtingesnę logistiką, nes kelionę sugalvojau suderinti su encuentro Anglijoje – iš Londono yra tiesioginis skrydis, tai kodėl gi neatsižvelgus į tai ir nesutaupius poros skrydžių segmentų. Juolab kad kartais mėgstu nuotykius. Taigis, logistika tokia:  Vilnius – Kaunas – Bristolis – Totnes (čia trijų dienų tango encuentro) – Londonas(o čia  visa diena paturistavimui Londone) – Buenos Aires. Atgal jau paprasčiau: Buenos Aires – Londonas – Vilnius (nemalonioji dalis gali būti pervažiavimas iš Heathrow į Lutoną, nes tarp šių oro uostų specialaus susisiekimo nėra, na, bet matysiu, be to, juk mėgstu nuotykius).

Skrydis iš Kauno į Bristolį buvo žavus. Seniai bemačiau tiek dirbtinių storų blakstienų 7 val. ryto bei treningų su trim juostelėm. Svarsčiau, ar tai dėl to, kad skrydis iš Kauno, ar dėl to, kad į Bristolį, bet kadangi neturiu blogų minčių apie Kauną, tai teko nuspręsti, kad kaltas Bristolis. Be abejo, skrydis buvo apvainikuotas keleivių plojimais lėktuvui nusileidus bei keleivių troškimu pasiimti savo tašes lėktuvui dar nesustojus. Tokiais momentais negaliu didžiuotis, priklausanti lietuvių tautai ;)

Na, bet aš čia ne apie tai. Kaip ir ne apie encuentro, vykusio Dartington Hall šalia žavaus Totnes miestuko, bet kadangi tai vyko fantastiškoje pietvakarinėje Anglijoje, negaliu nepaminėti tų šauniai praleistų trijų dienų šokant ir gėrintis nuostabiu dvaro sodu. Tiesa, gausiai bešokant bandė aplankyti mintis, ar tik nesu beprotė, į vieną košę sumaišydama europietišką renginį su šventa kelione į BsAs, bet pagalvojus, kad ten “viskas kitaip”, apsiraminu. Bus matyt.

Kad nuotykių nebūtų per mažai, prieš pat lipant į lėktuvą pasitikrinus paštą gaunu šaltą dušą visos serijos emailų pavidalu: agentūros, per kurią rezervavausi butą, darbuotoja desperatiškai bando man pranešti, kad mano butas užtvindytas ir jame gyventi neimanoma, laimei, siūlo kažką mainais ir maldauja staigiai atsakyti ar tinka. Kažkaip net nespėjusi susijaudinti atsakau kad jamu jamu, kai jau lipi į lėktuvą, nebėra ką galvoti ar naujai ieškoti, dar spėju pastebėti, kad yra net du siūlomi pakaitiniai variantai, neturėdama laiko gilintis, jamu tą, kuris tame pačiame name, kuriame ir buvau rezervavusi, bent jau lokacija superinė, o butas, et, ne visam gyvenimui juk, koks bus, toks bus gerai, dar spėjau susižiūrėti, kad tai vienas iš tų, iš kurių rinkausi, bet pasirinkime buvo ne nr.1 . Paskui dar spėjau pagalvoti, o kas bus, jei ten nebus interneto, bet vėlgi, aiškintis per vėlu. Ir dar, spėjusi užmesti akį kada tie laiškai man atėjo, suprantu, kad ne šiltesnis dušas buvo ir Lorenai, nepažįstamajai agentūros darbuotojai, kuri visą pusdienį, kol aš atsipūtusi turistavau Londone, nesėkmingai bandė su manimi susisiekti. Galbūt viskas baigsis gerai ir aš gausiu stogą virš galvos. Šias eilutes rašau lėktuve, taip kad dar nežinau, kas manęs laukia rytoj. Parašysiu, kuo viskas baigsis, kai baigsis. O kol kas mėgaujuosi ispanišku vynu, iš pradžių raudonu, paskui baltu, nes pasiėmiau vištieną, taip pat mėgaujuosi apmastymais apie BsAs magiją. Neketinu lygiuotis į personas, –ioliktus ar keliasdešimtus kartus važiuojančias ten, juolab nesilygiuoju į personas, palikusias savo tėvynes ir apsigyvenusias BsAs, bet faktas tas, kad galų gale pakėlus sparnus link Buenos Airių, jau mėgaujuosi tuo, laukiu susitikimo su Miestu, susitikimo su ten šokančiais ir gyvenančiais žmonėmis. Mėgaujuosi lėktuvo erdvę užpildžiusia argentinietiška šneka ir mintimi, kad jau rytoj būsiu ten, kur jaučiuosi gerai.