2018 m. balandžio 28 d., šeštadienis

Balandžio nuotrupos


Vienas čilietis, atsakius į klausimą iš kur esu, pabandė spėti Lietuvos sostinę. Sako – Maskva. Na, su tokiu netikslumu dar neteko susidurti. Bet pateikus teisingą atsakymą, atsitokėjo, aaa – Wilna.
...
Šiaip jau ispaniškai „lietuvė“ yra „lituana“. Bet vienas mane pavadino „lituanesa“. Kažkaip gražiai nuskambėjo, man patiko. Kaip ir „Ramonita“, taip mane pavadino viena laaabai maloni ir elegantiška dama, ir dar kažkas. Nepasakiau jai, kad jos vardas - Margarita - beje, reiškia tą patį ką ir mano.
...
Yra čia desantas iš Brazilijos. Brazilai paprastai būna linksmi žmonės, taip ir šį kartą, kur tik jie, ten ir linksmas šurmulys. Šokau su vienu jų, kalbam tarp šokių, ispaniškai (bent jau man taip atrodė), o jis staiga nudžiugęs sako „o, kaip gerai, tu kalbi portugališkai“. Išpūčiau akis. Paskui jau jis tikrai pradėjo portugališkai, ties tuo mano portugalų k. „žinios“ ir baigėsi. Žinosiu, kad jei kreivai sušneki ispaniškai, turbūt gaunasi portugališkai.
...
Metro H linijos galinėje stotyje Las Heras, nuo kur dažnai pradedu savo važiavimus, stovi pianinas, ir kiek beateičiau, juo kas nors groja, ir groja labai gerai, profesionaliai. Maždaug taip:


Po kažkelinto karto pralėkdama pastebėjau, kad pianino aplinka apipavidalinta CASIO prekiniu ženklu. Greičiausiai tokiu būdu gamintojas reklamuoja savo gaminį. Nors pianino pirkti neketinu, bet toks reklamos būdas man patinka.
...
Perkant radijo aparatą, paprašiau įjungti, kad įsitinkintume, jog veikia. Pardavėjas labai kompetetingu veidu pasakė, kad tam aš turiu 10 dienų – jei neveiks, grąžinsiu. Bet užtai visai negailėjo laiko pasikalbėti apie tai iš kur aš ir apie Lietuvą. Na, prie klientų aptarnavimo čionykščių manierų jau ir pripratau, nestebina.
...
Pinigai. Viena švedė pasakė, kad jai, beveik nebežinančiai kas yra gryni pinigai, čia atsiskaitinėti vien tik grynais, o ir dar apsirūpinti jais, yra nauja patirtis, galima sakyti, nuotykis. Aš ne iš Švedijos, bet irgi tenka pripažinti, kad Lietuvoje grynus naudoju retai.
O štai čia – tik grynieji. Vietiniai, aišku, labai dažnai atsiskaitinėja kortelėmis, kraštas vis tik civilizuotas, bet užsieniečiui savąja užsienietiška banko kortele atsiskaityti tiesiog neapsimoka, finansiškai (išbandžiau). Gal net ne visur priimtų. Todėl atvažiavus iškart apsirūpinu grynais, apčiuopiamais pesais. Susidėlioju į krūveles pagal paskirtį. Ir labai akivaizdžiai matau, kokiu tempu krūvelės tirpsta. Čia tau ne kortelė, kuri sukuria neišsenkančio pinigų ežero iliuziją. Galima girti kiek nori visokias finansų valdymo programas, programėles ir metodikas, bet va tokia grynų pinigų krūvelių valdymo metodika man aiškiausia. Atgal į praeitį? Gal, bet įdomu ir labai praktiška :) 
...
Vynas. Kai Lietuvoje sekmadienį alkoholio pardavimai ribojami, čia savaitgaliais dažnai atvirkščiai, būna nuolaidos vynui. Ir nepasakyčiau, kad gatvėmis šlaistytųsi girti žmonės.
...
Ir čia būna tango festivalių. Vieną savaitgalį vyko Boedo tango festivalis. Su šokiais ir dainomis. Gatvėse ir kavinėse. Užsukau vieną dieną pakeliui į milongą kavinėje „Esquina Homero Manzi“ paklausyti dainininkų. Kavinė, o ji nemaža, pilnutėlė, žmonės valgė gėrė ir katučių dainininkams plojo. Ir patys patyliukais po nosim dainavo. Gražu. Išgėriau savo kavą su medialuna ir išėjau savais keliais, aišku, į sava vaga tekančią milongą.





...
Kaip ir kaskart, kai ateina niekonebepirkimoirviskosuvalgymo dienos, apima švelni panika, reiškianti „o kodėl turiu iš čia išvažiuoti“. Graudulys. Gera buvo tanda, kaip gerai, kad ne paskutinė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą