Vis pirmyn - atgal tarp dviejų kontinentų. Kaip kokia švytuoklė vis nenusibostamai švytuoju.
Būdama BA, daugiausia mano dėmesio ir nuotaikos suvalgo aišku, kad milongos. Kiekviena milonga - tai paslaptis, mįslė iki paskutinio jos akordo. Nes niekada nežinai, ką gausi atėjęs. Nei kiek pasišoksi, nei ar maloniai, gal netikėtai sutiksi seniai matytus žmones, o gal laukia nauja pažintis. Arba, nutinka irtaip, milonga praslenka kaip pilka nykuma. Bet net ir ir tuo pilku atveju, jei tik išlauksi paskutinio La Cumparsita atodūsio, vis tiek koks nors malonios akimirkos blyksnis įvyksta. Na, beveik nebūna taip, kad jau visai visiškai nieko gražaus. Viena diena - kaip šventė, kita jau pilka kaip lietuviškas dangus lapkritį. Bet niekada vienodai. Nuotaikos - kaip švytuoklė, vienoje pusėje niekada neužsilaiko.
Tuo man ir patinka milongos.
Atvykau šįkart trumpesniam laikui.
Toptelėjo vaizdinys: kaskart ateinu į milongą tarsi tuščia stiklinė. Tuščia nevienodai, kaip kad negali būti visada vienodi žmogaus lūkesčiai, energija ir nusiteikimas. Bet - pradžioje tuščia, atėjusi prisipildyti milongos suteikiamo turinio. Arba tarsi tingėdama, labiau iš įpročio, lyg į darbą (būna ir taip).
Tanda po tandos, stiklinė pildosi pojūčiais, įspūdžiais, nuotaika. Terapija. Kad nereiktų sirgti bei pas daktarus vaikščioti.
Čia taip toli, atrodo, visos pasaulio negandos. Bet kartais prasiveržia priminimai. Kartą nepažįstamai stalo kaimynei dėl kalbos barjero nesusigaudžiusiai, kad išlošė loterijoje putokšlio butelį, paaiškinau kas įvyko ir kad teks gerti. Kad jau prakalbom, paklausiau iš kur ji. Iš Rusijos. Sumojau, kad pagal milongų papročius manęs laukia to putokšlio gėrimas su ja, juolab, kad prie stalo tik mudvi ir bebuvom likę. Pajutau įtampą. Na, manau, reikia išsiaiškinti, nes lyg niekur nieko su ruzzija negirtausiu. Nieko nepasakius pabėgti irgi kvaila. Paklausiau tiesiai šviesiai - ką ji mano apie karą. Ir kad prapliupo moteriškė! Pyktis dėl karo, santvarkos, neviltis dėl sugriautų gyvenimų. Žodžiu, išgėrėm mes tą jos butelį, kad jau taip.
Tie išlošti putokšlio buteliai - neretai galvos skausmas išlošusiems. Loterijas daro vėlai, į milongos pabaigą, kai žmonės jau skirstosi. Pagal nutylėjimą išloštą butelį turi gerti vietoje, tai nėra "prekė išsinešimui". Gerai, jei išlošęs - ne vienas kaip pirštas už stalo. Bet neretai kaimynų gretos jau praretėję būna, tad tenka organizuotis gėrimo talką platesniu spinduliu. Ne bėda, talka suartina žmones :)
Et, nežinau kaip šokti Pugliese. Muzika tokia turtinga emocijomis, kad ir kūnui norisi "pasitaškyti". Bet ir milongos erdvė to neleidžia, ir iš to mandrumo paprastai jau net nežinau su kokiu vyriškiu norėčiau realizuoti pugliesijiškas svajas. Todėl pugliesijiškos tandos metu geriau jau darau mirados pertrauką, nebent nepavyksta išsisukti. O va kartą, "neišsisukau" ir žengiau į Pugliese tandą su tokiu mielu ir ramiu žmogum. Na negali atsakytitokiam geram žmogui. Tai ir šokom sau taip ramiai, trep-trep-trep. Tarp šokių pabandžiau užvesti pokalbį apie šios muzikos emocines erdves. ir kad užsidegė žmogaus akys, kad pradėjo liaupsinti nuostabią Pugliese muziką! Hmmm... O pats šoka tai labai paprastuoju būdu. Nu gerai, bandysiu pugliesijų šokti kitaip. Ne kūnu, o vidiniais jausmais. Gal padės.
Dvi naujos milongos mano interesų erdvėje.
Pirmiausia - neseniai pasiekusi žinia apie užsidariusią "El Maipu". Čia tai liūdesys, nes milonga buvo gera, man viena geresnių vietų pasišokimui. Begi tuščių vietų gamtoje nebūna. Netrukus vietoj to (ta pati vieta ir laikas) atsirado "El Huracán". Bando pakeisti buvusią "El Maipu", išlaikant daugmaž tą patį kontingentą bei šokimo lygį. Prisimenant istoriją, čia kaip ir epochos uždarymas. Gal ir teisingai bei neišvengiamai nutiko - neliko Dany, tenelieka ir "El Maipu". O kaip seksis šioje vietoje atsiradusiai "El Huracán", bus matyt... Sėkmės beliek apalinkėti. Kol kas atrodo neblogai. Dar ir naujas DJ mano programos tinklelyje atsirado kartu su šia milonga, ir visai neblogas. Be to - šokantis, karts nuo karto palieka savo darbo vietą ir išlenda sušokti vieną kitą tandą. Pašokau su juo. Gerai šoka, rupūžiokas! O dar kadangi tai buvo paskutinė milongos tanda, tai ir visą milongą labai užskaičiau tada. Galvoju taip - jei žmogus nėra geras šokėjas, vargu ar bus geras DJ. Turi būti savo kailiu išbadęs muziką, kurią siūlai šokti kitiems.
Antra - "Tangueras". Pirmadieniais Caning salone. Išties tai ne nauja milonga, o atgaivinta kadaise pradėta ir nunykusi. Kol kas pradžia kukli - žmonių mažai, tas mažumas ypač jaučiasi gan dideliame ir nebejaukiame Caning'e. Tačiau šokėjai geri ir, kas nuostabu, čia pašoku žymiai geriau ir daugiau nei perkrautame Gricel pirmadieniais.
Labai jau nejaukus atgijęs Caning. Tas didžiosios legendinės nuotraukos nuėmimas nuo sienos - tarsi išprievartavimas. Dabar ant baltų sienų šen bei ten prikabinėta turistinių graikiškų plakatų. Nyku... Sako, yra ketinimų ir tango tema ką nors pakabinti.
Bet šokasi toje milongoje man gerai. Nežiūrint nejaukios aplinkos bei, deja, prasto DJ, kol kas grįžti į Gricel motyvo nėra.
Apmastymų prašosi milongų kontingento formavimasis. Niekas juk neskelbia, kad štai ši milonga skirta geriems šokėjams, o ana - belenkam. Arba - šita milonga jaunimui, o ana senimui. Bet va ima ir susisluoksniuja milongos pagal vienokius ar kitokius kriterijus, šokimo lygio, amžiaus ir pan.
Štai kad ir naujoji "Tangueras". Niekas nepaskelbė, kad čia laukiami tik gerai šokantys. Bet dauguma ateinančių - būtent tokie. Na, gal čia yra ir organizatorių įdirbio. Bet labiau, sakyčiau, patys šokėjai vieni kitus prisikviečia. O ir gamta suveikia.Stebėjau gyvą pavyzdį toje milongoje. Pirmą kartą atėjus, prie gretimo stalo pasodino pora nepažįstamų vyrų. Vos tik pamačiau vieną jų šokantį, t.y. kankinantį partnerę, iškart išbraukiau iš savo sąrašo (net neįrašius į jį). Išbraukiau matyt ne aš viena, nes vyras neužsibuvo, ir matyt jau nebeateis į šią milongą. Bet jam visai neblogai gal seksis kur nors kitur...
Pas mus kartais prašurmulioja pasisakymų dėl šokėjų/milongų draugiškumo - nedraugiškumo. Mielieji, koks dar draugiškumas? Yra gamtos arba ekonominiai dėniai. Visi į milongą ateinam gauti sau pramogą. Ne į darbą, už kurį gaunam algą. Tad ir šokam su kuo kam patinka. Niekas nieko niekam nėra skolingas. Šokama su tuo, su kuo šokasi gerai. Šokama ir nebūtinai su kuo gerai šokasi, bet sieja draugystė. Mokytojai šoka susavo mokiniais, atiduodami pagarbą už lankomas pamokas. Patyrę pašoka su pradinukais, jei mato juose potencialą ateičiai, ir čia ne tiek bendruomeniškumas rūpestis (nors galima ir taip traktuoti), kiek pragmatiškas noras užsiauginti sau šokių partnerių. Ir, o taip, vyrai neretai griebia lyg blizges gerai atrodančias naujas merginas, net nepasidomėję kaip jos šoka, bet tai jau čia gryna gamta...
Susavadavo kartą mane pašokti su "labai geru šokėju"iš Čilės. Na, šokam, šoka kaip vijurkai, visokius piruetus tik išdarinėja jis, stengiuosi nenuvilti, o ir pačiai sportiškai smagu, paskui tik topt į galvą - ar tik čia nebus tas pats čilietis, kuris ne taip seniai man nugriuvo bešokdamas. Niekaip neatgaminau. Arba tas pats, arba gal visi čiliečiai šoka it musės įkąsti. Nors ne, vieną žinau normalų.
Stengiuosi per daug neimti į galvą vis pasigirstančių dejonių, kad tango lygis smunka. Savo neverkimą teisinu tuo, kad viskas neišvengiamai kinta, tango tame tarpe. Dalykas dėl tango daugialypis, jei bandai konkretizuoti, kame gi ta smukimo vieta, ir ne taip paprasta čia vertinti. Jei pažiūrėtume į profesionalių šokėjų techninį lygį, tai jis tik auga.
O masinė dalis - milongos? Čai jau kreivė žemyn. BA milongų dvasiai tebėra, bent jau dalyje milongų, bet vyrų su kaklaraiščiais laikai - jau seniai praeitis. Jei tik dėl kaklaraiščių, tai menka bėda, tačiau ir bendra visuma anaiptol ne geryn. Ir nors vietiniai nuolat kartoja, kad be užsieniečių tango BA numirtų, įspųdis man yra toks, kad vis gausesnė užsieniečių minia BA milongas atmiežia kažkokia ne pačia geriausia substancija, tuo lėtai žudydama senus tango kultūros reliktus.
Ką tik nuvilnijo Cachirulo milongos skandalas. Pirma informacija apie nutikimą buvo gana dramatiška - smurtas milongoje! Iš pasklidusios informacijos įspūdis susidarė toks, kad organizatorius trenkė poroje šokusioms merginosm užsienietėms. Nes toje milongoje negalima šokti poroje tos pačios lyties asmenims. Įsivaizdavau partrenktą merginą, gulnčią ant el Beso grindų, gal net kraujais paplūdusią. Na, ar bent jau su mėlyne. Antra vertus, nuojauta kuždėjo, kad kažin ar jau tokia ten drama buvo. Greit, organizatoriui paviešinus klubo videokamerų įrašus, paaiškėjo - anoks ten smurtas, tiesiog organizatorius, kol su merginomis žodžiavosi, grubokai atstūmė vienos jų ranką, kuria ji lyg ir bandė apkabinti.
Na taip, organizatorius pasižymi savo chamiškumu bei ryškia inteligencijos stoka, daug žmonių ir nebeina į jo milongą dėl organizatoriaus savybių. Bet to, kas ten įvyko, na niekaip smurtu nepavadinčiau.
Milonga turi savas taisykles, savą bendruomenė, kuriai tos taisyklės tinka. Jei netiktų, tos bendruomenės ir milongos tiesiog nebūtų, bendruomenės nepalaikomos taisyklės tebūtų organizatoriaus kaprizas. tad jei atvykai iš kažkur, kur priimta kitokios manieros, na neik į tokią milongą. Bet tai ne, bandoma elgtis savaip, o sudrausminus, kelti skandalą, mojuoti lygių galimybių įstatymais... Farsas kažkoks. Nemažai didkusijų nuvinijo po šio įvykio. Galų gale taškas istorijoje jau padėtas - klubo savininkas paskelbė, kad išnagrinėjus apsaugos kamerų videomedžiagą, smurto nerasta, tačiau prieš įstatymą nenapūsi, vienos lyties šokėjams neturi būti draudžiama šokti poroje. Nežinau. Gryno nusiraminim ir teisybės pergalės nejaučiu. Su įstatymais - nieko nepadarysi, bet nepatinka man kitkas - tai, kad atvykėliai BA milongose jaučiasi galintys elgtis kaip nori, užuot parodę norą susipažinti su per ilgą laiką susiformavusimis tradicijomis. Čia juk ne tas atvejis, kai "klientas visada teisus".
////////////
Tris milongas Lo de Celia organizuoja pora, kurios moteriškoji dalis kilusi iš Paragvajaus. Tai tokią pramogėlę ji sugalvojus: savo kuruojamoje milongoje loterijos pertrauką pradeda paragvajietišku šokiu. Pašoka, dailiai mojuodama sijonu, o publika labai tuo džiaugiasi, smagu :)
Transformacijos
Visiems žinoma, kad nedrįstantiems savarankiškai vykti į BA šen bei ten organizuojamos grupinės kelionės į tango meką. Bet man žandikaulis atvipo, pamačius El Beso platinamas skrajutes su informacija apie tango keliones į Europą!
///////////
Tai štai taip ir prašvytavau tris savaitėles tarp mielų klasikinių milongų, kur šeimyniškai miela, bet lieki nebūtinai patenkinęs fiziologinius šokimo poreikius, tarp milongų, kur gal ir ne taip miela, bet pašoki kaip reikiant.
Iki, BA! Einu dairytis naujo Bilieto ;)
